Šiaurės Korėjai nusprendus siųsti pajėgas paremti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina ne tik grįžti prie diskusijų dėl Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą, bet ir imtis veiksmų.
„Be abejo, (Prancūzijos prezidento – BNS) Emmanuelio Macrono metų pradžioje iškelta idėja yra verta dėmesio, ji yra verta ne tik aptarimo, bet ir tam tikrų veiksmų, ypatingai dabar, kai mes matome, jog Šiaurės Korėjos kariai jau yra siunčiami kovoti į Ukrainą“, – po pirmadienį Seime vykusios Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėjos kalbėjo politikė.
Grįžti prie šio klausimo pirmadienį paragino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į Šiaurės Korėjos sprendimą dėl karių siuntimo į Ukrainą.
Metų pradžioje, kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, E. Macronas pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karius į užpultą šalį.
Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.
Pasak parlamento vadovės, Vakarų negebėjimas susitarti dėl labai konkrečių bei skaudžių sankcijų Rusijai prišaukia karo eskalavimą.
„Šiaurės Korėjos tiesioginis įsitraukimas į Rusijos karinius veiksmus parodo, jog blogio ašis – Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja efektyviai koordinuoja savo veiksmus, puldamos Ukrainą ir, žinoma, Vakarų valstybių neryžtingumas, abejonės, raudonos linijos (...), kurios yra anksčiau ar vėliau peržengiamos, tačiau su labai dideliu laiko ir gyvybių praradimu“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Seulo žvalgybos agentūra praėjusią savaitę pareiškė, kad Šiaurės Korėja nusprendė siųsti „didelio masto“ karines pajėgas paremti rusų kare Ukrainoje. 1,5 tūkst. specialiųjų pajėgų karių jau yra rytinėje Rusijos dalyje ir dalyvauja mokymuose.
„Prieš Ukrainą kariauja trys valstybės“
Tuo metu Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas vietos žiniasklaidai teigė, kad šiuo metu čia treniruojasi apie 11 tūkst. Šiaurės Korėjos pėstininkų. Jis prognozavo, kad iki lapkričio jie bus pasirengę įsitraukti į kovas.
„Manau, kad mes visi turime suprasti, kad šiuo metu prieš Ukrainą kariauja trys valstybės, kurios turi branduolinį potencialą. Mes labai prašome savo parterių ir, manau, kad tai yra pagrindiniai sprendimai, kurių mums reikia, tai yra laiku suteikti pakankamą kiekį ginkluotės, tam, kad mes galėtume kovoti prieš Rusiją“, – sakė Aukščiausiosios Rados vadovas Ruslanas Stefančiukas.
Kalbėdamas apie tris prieš Ukraniąn kariaujančias valstybes, politikas omenyje turėjo Rusiją, Šiaurės Korėją bei Iraną.
Anot jo, šiuo metu reikia ryžtingų politinių sprendimų, leisiančių pasiekti pergalę. Vieną tokių, jis įvardino Ukrainos pakvietimą į NATO.
„Manau, kad Rusija faktišku Šiaurės Korėjos įtraukimų į karą rodo signalą, kad Rusija nebijo eskalacijos, neturi raudonų linijų, todėl, manau, kad mes neturime teisės pralaimėti“, – kalbėjo Ukrainos parlamento pirmininkas.
Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo.
„Turime didelių planų Lietuvos pirmininkavimui ES“
Paklaustas apie artėjantį Lenkijos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, R. Stefančiukas pabrėžė besitikintis dėmesio Ukrainos narystei Bendrijoje.
„Kalbant apie Lenkijos pirmininkavimą, esu įsitikinęs, kad tai dar labiau aktyvuos Ukrainos kelią į ES. Mes dirbsime visomis pastangomis. Turiu pasakyti, kad turime didelių vilčių 2027-iesiems ir su kolegomis iš Lietuvos tiems metams, tam periodui turime didelių planų“ – sakė jis.
Lietuva Tarybai pirmininkaus 2027 metais.
Šiuo metu ES pirmininkauja Vengrija. Budapeštas blokuoja europinę paramą Kyjivui ir atsisako prisidėti prie Vakarų pastangų apginkluoti Ukrainą jos kovai su Maskvos pajėgomis.
„Lietuva jau prieš kurį laiką žvelgdama į pirmininkavimo grafiką matė atsiveriant svarbų galimybių langą, kuomet pirmininkauja Lenkija, o netrukus pirmininkaus ir Lietuva. Suprantama, kad labai norėtųsi, jog mūsų pirmininkavimo metu arba iškart po to būtų atvertas kelias Ukrainai būti pilnaverte ES nare“ – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.