Regione įsivyravus stipriam vėjui bei užbaigus nuo sausio trukusį Suomijos–Estijos elektros jungties „EstLink 2“ remontą, didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 20 proc. iki 93 eurų už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, Estijoje ji siekė 92,4 euro, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Praėjusios savaitės pradžioje susiformavo aukštos valandinės elektros kainos, antradienio vakare jos siekė ir 500 eurų už megavatvalandę. Tačiau likusi savaitės dalis buvo itin vėjuota, todėl elektros kainos kiekvieną dieną sparčiai mažėjo. Sekmadienį vidutinė dienos kaina siekė vos 23 eurų už megavatvalandę“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Jos teigimu, po remonto įjungtas elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos į Baltijos šalis leido importuoti 44 proc. daugiau energijos iš Suomijos nei prieš savaitę – jis augo nuo 60 iki 85 gigavatvalandžių (GWh).
Anot A. Krasauskienės, dėl planuojamos itin didelės vėjo ir saulės elektrinių gamybos, Lietuvoje vidutinė paros kaina pirmadienį siekia vos 5 eurus už MWh – tai mažiausia elektros kaina šiemet darbo dieną.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko panašus ir siekė 219 GWh, vietos elektrinės užtikrino du trečdalius šalies suvartojimo. Lietuvoje buvo pagaminta 146 GWh elektros – 10 proc. daugiau nei prieš savaitę (133 GWh).
Daugiausiai elektros per savaitę pagamino vėjo elektrinės – jų gamyba augo du kartus iki 53 GWh. Saulės elektrinių gamyba išliko tokia pat – 46 GWh, tuo metu hidroelektrinių – mažėjo 29 proc. iki 14 GWh, šiluminių – 25 proc. iki 21 GWh, kitos elektrinės pagamino 11 GWh elektros.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę generavo 36 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros, saulės – 32 proc., hidroelektrinės – 10 proc., šiluminės – 14 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
40 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota – 1 proc. mažiau, arba 142 GWh. 71 proc. buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 17 proc. – iš Lenkijos, o 12 proc. – Latvijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 28 proc. iki 47 GWh. 43 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 57 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas praėjusią savaitę siekė 45 proc. Lenkijos kryptimi ir 29 proc. Lietuvos kryptimi, „NordBalt“ – 0 proc. Švedijos kryptimi ir 93 proc. Lietuvos kryptimi.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
