Net neįsivaizduojame, kiek ištariame žodžių kasdien. Ne veltui sakoma, kad žodžiai turi labai didelę galią: jais ne tik kalbame, aiškiname, giriame, prašome, bet ir reikalaujame. Žodžiais baudžiame, barame, meldžiamės ir laiminame…
Visi mūsų žodžiai sudaro Lietuvių kalbos žodyną. Tačiau kiekvienas mūsų turime savo žodžių žodynėlį. Tiesa, ne visi vienodą: vieni – menką, kiti – turtingą, kuriame daug vaizdingų šnekamosios kalbos „grynuolių“, kitų žodynėliuose daug žargonų, ne visiems suprantamų žodžių.
Žodžiai, kaip iš žmonės, keičiasi: vieni išnyksta kartu su daiktais, kaimais, kiti gimsta, treti ateina pas mus iš kitų šalių, nes mums dažnai pasirodo esą svarbesni už mūsų vartojamus.
Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys ir Bendrinės kalbos tyrimų centras jau trečią kartą organizavo nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, kuris vyksta kas dvejus metus. Kaskart yra skiriamos trys konkurso dalyvių grupės: 5–8 klasių mokiniai, 9–12 klasių mokiniai ir suaugusieji.
2012 m. konkursas buvo skirtas pirmojo lietuvių kalbos žodyno sudarytojui K. Sirvydui ir rengtas su Anykščių rajono savivaldybe. 2014 metais – vykdomas su Zarasų rajono savivaldybės viešąja biblioteka, minint K. Būgos (1879–1924) „Lietuvių kalbos žodyno“ pirmojo sąsiuvinio 90-metį.
Šiais metais šis konkursas buvo organizuojamas kartu su Joniškio rajono savivaldybe ir Žagarės regioniniu parku, kadangi iš šio krašto yra kilęs ir Ch. Lemchenas, parengęs ne vieną rusų–lietuvių kalbų žodyną, redagavęs „Tarptautinių žodžių žodyną“ bei M. Slančiauskas – knygnešys, tautosakininkas, sukaupęs daug vakarų aukštaičių šiauliškių šiaurinės dalies tarminės leksikos ir 1903 m. išleidęs žodynėlį.
Tą sniegingą penktadienį pilnas mokyklinis autobusiukas pajudėjo Žagarės link. Toli tas miestelis, apie kurį dauguma buvo girdėję tik iš pasakojimų arba vidurvasarį organizuojamų Vyšnių festivalio. Tačiau tądien suvažiavome ne vyšniomis gėrėtis: iš įvairių Lietuvos vietovių traukė čia „Mano žodynas“ konkursų dalyviai ir nugalėtojai.
Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. Jolanta Zabarskaitė juokavo, kad žodyno rašymas – tai virusas, plintantis po Lietuvą ir „užkrečiantis“ vis daugiau dalyvių. Profesorė džiaugėsi žodynų įvairove, gilumu ir tuo, kad yra aktyvistų, kurie dalyvauja jau nebe pirmus metus. Pasirodo, kad Zarasuose šis virusas tikrai labai galingai siaučiąs: iš 9 prizinių vietų – net 5 atiteko ZARASAMS.
5-8 kl. grupėje II-ąją vietą pelnė Pauliaus Širvio progimnazijos mokinys Rapolas Tamoševičius („Asmenų, palaidotų iki 2000 m. Zarasų raj. Lupenkos kapinėse, vardų ir asmenų, registruotų Lietuvoje 2001–2015 m., lyginamasis žodynas“. Konsultavo mokytoja Vilma Valainienė). III-ioji vieta skirta Vitalijui Rolikui, Turmanto pagrindinės mokyklos mokiniui (jo darbas „Zarasų raj. Turmanto seniūnijos išnykusių kaimų arba neturinčių nė vieno gyventojo, pavadinimų žodynėlis“; konsultavusi mokytoja Giedrė Mičiūnienė).
9-12 kl. mokinių grupėje I-oji vieta skirta Dovilei Mikšytei, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokinei (ji rašė žodyną „Tarmiški augalų pavadinimai (aukštaičių uteniškių patarmės)“, II-ąją vietą pelnė tos pačios mokyklos mokinys Jonas Micevičius (jo darbas „Rinktinis Zarasų krašto vandenvardžių žodynas“, abu prizinių vietų laimėtojus konsultavo mokytoja Gitana Kavaliauskaitė).
Zarasų „Ažuolo“ gimanzijos mokytojai Gitanai Kavaliauskaitei už „Maršoniškių kaimo ir jo apylinkių vietovardžių žodyną“ skirta III-ioji vieta suaugusiųjų grupėje.
Tačiau Zarasų vardas Žagarėje tądien skambėjo dar ne kartą: Turmanto pagrindinės mokyklos devintokas Algis Petkunas, sudaręs „Kanceliarinių priemonių, naudojamų mokyklose, žodyną“ pelnė UAB „Biuro pasaulis“ prizą – asmeniui, parašiusiam geriausią kanceliarinių priemonių žodynėlį (konsultavo mokytoja Giedrė Mičiūnienė).
Paskatinamieji prizai skirti: Zarasų „Ąžuolo“ gimnazistams – Džetsunmai Pemai Maračinskaitei, jos darbas „Rinktinis aukštaičių uteniškių patarmės žodynas iš poeto Antano Vienažindžio eilėraščių rinkinio „Kaipgi gražus gražus“ ir Karoliui Dimitrevičiui už žodyną „Senieji kasdieninės kalbos frazeologizmai“ (jų mokytoja Gitana Kavaliauskaitė) bei Turmanto pagrindinės mokyklos devintokams: Viktor Vasiljev, kuris rašė „Turmanto seniūnijos apylinkių šunų vardų žodyną“ ir Genadij Latočkai – „Zatokų kaimo ir kitų Zarasų r. Turmanto seniūnijos apylinkių katinų vardų žodynas“ (jų mokytoja Giedrė Mičiūnienė).
Visiems konkurso dalyviams – ekskursija po Žagarės dvarą: nuostabus vadovės pasakojimas abejingų nepaliko – sužinojome ne tik miestelio istoriją, papročius, bet ir tai, kad Lietuvos rekordų knygą Žagarės miestelis papildęs nauju – kaliausių rekordu, kuris buvo užfiksuotas 2013-ųjų liepą surengtame Vyšnių festivalyje: tąsyk jų galima buvo suskaičiuoti net 760.
Gaila, kad taip greit lėkė laikas, o mūsų laukė dar ilga kelionė atgal – į namus. Trumpam stabtelėjome Šiauliuose: pasigrožėję nuostabiai pasidabinusiu miestu, linksmai klegėdami pasiekėme ir Zarasus
Mes žinome, kad žodynų esti įvairiausių. Ir nors niekas tądien neminėjo Padėkos žodyno, tačiau jį norėtume dovanoti jums visiems: Lietuvių kalbos institutui, suteikusiam mūsų mokinukams ne tik puikią galimybę atidžiau patyrinėti savo vietovės žodynus, bet ir pajusti sėkmės džiaugsmą; mūsų mokyklų vadovams, sudariusiems sąlygas išvykti į kelionę, atidžiam UAB „Zarasų autobusai“ vairuotojui Leonui Stasiškiui – saugiai vežusiam mus per pusę Lietuvos, bet nuoširdžiausias ačiū Zarasų rajono savivaldybės administracijai, kuri suteikė galimybę aplankyti Žagarę, kad galėtume parsivežti tiek daug įspūdžių ir puikių dovanų – knygų.
Giedrė Mičiūnienė
