Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius.
Sprendžiant pagal išvaizdą, Veprių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia. Veprių pilis pirmąkart 1384 m. minima Vygando Marburgiečio kronikoje, o vietovė ─ 1385 m. Lietuvos kelių aprašymuose. „Apie Veprių pilies buvimą daugiau pradėta kalbėti nuo XIX a. antrosios pusės. Manyta, kad pilis buvo pačiuose Vepriuose, kadangi greta miestelio nebuvo rasta jokio aiškesnio piliakalnio. Veikiausiai tai klaidino ir kreipė paieškas ne į tą pusę. Vis dėlto archeologiniai tyrimai parodė, kad pačiame miestelyje pilies nebuvo“, ─ sako G.Zabiela.
Archeologo teigimu, Veprių piliakalnis turi Viduramžių piliakalniams būdingų bruožų. Jis yra minimas istoriniuose šaltiniuose, nurodant apie ten vykusias Kryžiuočių ordino kovas su lietuviais bei minint jame buvusius įtvirtinimus. Ant šio piliakalnio galėjo stovėti Veprių pilis, mat jo išvaizda ir vieta rodo, kad tai ─ senieji Vepriai. Taigi suradus Veprių piliakalnį, tampa aišku, kur slypi istorinė ─ seniausia Veprių miestelio vieta.
Veprių piliakalnį 2015 m. sausį pirmasis aptiko įžymusis piliakalnių atradėjas ─ biologijos daktaras Darius Stončius, o šiek tiek vėliau savarankiškai jį dar kartą surado Nacionalinio muziejaus archeologas Gytis Grižas, analizuodamas reljefinius planus. „Suradus tiek piliakalnių, atsiranda uoslė ir nuojauta. Esminė priežastis, kodėl pradėjau ieškoti Veprių piliakalnio, buvo archeologų parašyti tekstai ir žmonių kalbos, kad ten būta dvarvietės. Juk vietinių gyventojų atmintyje išlikusi informacija turi būti reali. Pasidairęs žemėlapyje, radau šį piliakalnį vos ne pirmu bandymu. Tai yra įdomi ir kartu komiška situacija, kad šalia miestelio esantis didelis piliakalnis su gerai išlikusiais įtvirtinimais bei visu kompleksu archeologinių įdomybių nebuvo pastebėtas“, ─ stebisi Darius Stončius, su šiemet aptiktais savo atradimų kolekcijoje turintis jau 34 archeologų patvirtintus piliakalnius.
Veprių piliakalnis yra Ukmergės rajone, Veprių seniūnijoje, apie 1,75 km į Pietryčius nuo Veprių miestelio centro, 0,28 km į Šiaurės Rytus nuo Šventosios ir Geležės santakos, valstybiniame miške, Slabados kaimo žemėje. Piliakalnis įrengtas brandžiu mišriu mišku apaugusiame Šventosios dešiniojo kranto terasos iškyšulyje. Jis yra kiek apardytas natūralios erozijos. Piliakalnio galinis ir šoniniai šlaitai statūs, 8-12 m aukščio, Rytinis šlaitas ties keliu eroduoja.
Piliakalnio aikštelė ─ netaisyklinga ovali, kiek iškiliu viduriu, šone nuo aukštumos atskirta lenktu pylimu. Jo išorinis šlaitas leidžiasi į lenktą „dvigubą“ griovį, kurio dugne pastebimos gerokai apardyto pylimo liekanos. Šio griovio išorėje matomas dar vienas pylimas. Piliakalnio Vakarinėje papėdėje, Geležės slėnyje, yra išlikęs veikiausiai seno kelio į Veprius pylimas, nesusijęs ir nevienalaikis su piliakalniu.
Ukmergės rajone yra 21 piliakalnis, įskaičiuojant ir naujai atrastuosius. Tai yra vidutinio tankumo rajonas pagal piliakalnių skaičių. Ukmergės rajonas sudarytas iš dviejų geografinių plotų, kuriuos skiria Šventosios upė. Jo Rytinė pusė yra kalvota, ─ joje susitelkę daugiausiai piliakalnių, o Vakarinė yra lygesnė ir apardyta karjerų. Pietvakarinėje rajono seniūnijoje, artimiausioje Veprių piliakalniui aplinkoje, kitų piliakalnių nėra. Dubiuose stūksantis piliakalnis (Jonavos r.) ir priešingoje pusėje esantis Sukinių piliakalnis (Ukmergės r.) ─ už 6-7 kilometrų.
Kultūros paveldo departamento informacija
