Sausio 10 d. UNESCO Pasaulio paveldo centras informavo, kad Lietuvos pateikta paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo” (Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement) atitinka formaliuosius paraiškos formos reikalavimus, keliamus UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos konvencijos šalių preliminariesiems sąrašams.
Pranešimas apie ketinimą teikti Kauno modernizmo architektūros paraišką yra pirmas žingsnis, kuriuo Lietuva pareiškia ketinimą pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą ir siekia Kauno modernizmo architektūros pasaulinio pripažinimo, tuo pačiu prisiimdama atsakomybę dėl nominuojamo Kauno modernizmo istorinio urbanistinio kraštovaizdžio išsaugojimo, apsaugos ir populiarinimo.
Netrukus bus pradėta rengti nominuojamos vertybės detalioji paraiška. Jos parengimui bus pasitelkiami geriausi šalies specialistai, bendradarbiaujama su užsienio ekspertais ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis. Pateikus nominaciją, jos vertinimo procedūra gali trukti kelerius metus, o galutinį sprendimą priims UNESCO Pasaulio paveldo komitetas. Paraišką rengs Kauno miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.
2016 m. vasario 2 d. kultūros ministro įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti dokumentus dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą. Prie paraiškos paruošimo tiesiogiai prisidėjo ir Kultūros ministerijos specialistai. Paraiška buvo pateikta 2016 m. gruodžio 8 d.
Spalio 12 d. Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato specialistai susitiko su tarptautiniu UNESCO ekspertu Jad Tabet iš Prancūzijos, kuris bendru susijusių institucijų kvietimu atvyko į Lietuvą, siekiant įvertinti rengiamus dokumentus dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą.
Šiuo metu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įrašytos 1052 kultūros ir gamtos paveldo vertybės 165 valstybėse. Lietuva didžiuojasi, šiame sąraše turėdama keturias vertybes: Vilniaus istorinį centrą, Kuršių neriją, Kernavės archeologinę vietovę ir Struvės geodezinį lanką.
