Po gaisro Radviliškio įmonėje, gaminančioje granules, praėjo trys mėnesiai, atšautos ekstremalios situacijos, tačiau Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) specialistai vis dar stebi situaciją ir tiria buvusius užterštus paviršinius vandens telkinius. Tyrimus inicijuoja ir Pakruojo savivaldybė. Tyrimams paimtas Petraičių tvenkinio dumblas.
ŠRAAD valstybinės analitinės kontrolės skyriaus pareigūnai kelis kartus per mėnesį tiria Obelės ir Kruojos upių vandens kokybę. Tyrimai rodo, kad vandens kokybė Obelės upėje įtekant ir ištekant iš Petraičių tvenkinio yra gera. Vandens rūgštingumas (PH) virš 8, vandenyje ištirpusio deguonies apie 10 mg/l. Kas yra laba geras rodiklis. Ekologinės nelaimės metu Petraičių tvenkinyje buvo stipriai sumažėjąs deguonies kiekis ir nesiekė net 1 mg/l. Dėl to gaišo žuvys.
Atliekamas ir biocheminis deguonies suvartojimo (BDS) tyrimas. Šiai dienai tiek įtekančio į Peraičių tvenkinį, tiek ištekančio vandens BDS normalus ir nesiekia 1 mg/l O2. (BDS norma yra iki 6 mg/l O2). Amonio azoto ir fosfatų kiekis vandenyje taip pat atitinka normas.
Stebimas bei tiriamas ir Kruojos upės vanduo. Kruojos vanduo nepakitęs ir atitinka visas normas.
Pakruojo rajone ir toliau imamasi veiksmų bei iniciatyvos, kad būtų atkurta ankstesnė visos ekosistemos būklė. Viena pagrindinių priemonių likviduojant avarijos padarinius – tai Petraičių tvenkinio įžuvinimas. Pakruojo rajono savivaldybė, norėdama įsitikinti, kad tvenkinys tikrai tinkamas žuvims, inicijavo tvenkinio dugno dumblo tyrimus. Pasitelkta Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kurios specialistai, padedant ŠRAAD Pakruojo agentūros darbuotojams, keliuose vietose paėmė tvenkinio dumblo mėginius. Mėginiai išvežti į Vilnių tyrimams. Bus tiriama ar dumblas neužterštas cheminėmis medžiagomis.
Visų mūsų bendras tikslas, kad tvenkinys vėl džiugintų atsiradusia gyvybe – žuvų ištekliais. Tad aplinkosaugininkai ir toliau stebės situaciją bei tirs vandens kokybę.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento informacija