Sausio 26 d. Mažeikių rajono savivaldybės, seniūnijos, Viekšnių bendruomenės atstovai, Seimo nariai ir kiti meno mylėtojai pasveikino Lietuvos tautodailininką (1987 m.), meninės kalvystės Mažeikiuose pradininką, meno kūrėją (2005 m.), Mažeikių krašto kultūros premijos laureatą (2009 m.), Lietuvos kalvių kalvį (2016 m.) Česlovą Pečetauską 70-ties metų jubiliejaus proga. Jubiliatui skambėjo gražūs žodžiai ir nuoširdūs palinkėjimai, kuriuos papildė Viekšnių kultūros centro atlikėjų dainos.
Kelio pradžia ir pripažinimas
Daugelis vyresnių mažeikiškių Č. Pečetauską prisimena dar iš tų laikų, kai jis gyveno ir dirbo Mažeikiuose. Būsimasis kalvis gimė Šlapaberžės kaime, Kėdainių rajone. Yra baigęs vakarinę meno mokyklą Vilniuje bei Stepo Žuko dailės technikumą Kaune, kur įgijo medžio meninio apdirbimo specialybę. Į Mažeikius atvyko 1978 m., kai čia prasidėjo didžiosios statybos. Kurį laiką dirbo Statybos treste meniniu apipavidalintoju. Apie 1980 m. ėmė po truputį kalviauti, iš pradžių laisvalaikiu, o vėliau tai peraugo į pagrindinį užsiėmimą ir kūrybinius ieškojimus. Pradžioje tai buvo nesudėtingi dekoratyviniai puošybos elementai: saulutės, žvakidės, židinio komplektai. Vėliau įsirengė kalvę UAB „Varduva“ teritorijoje ir ėmėsi stambesnių darbų: kryžių, vėtrungių, tvorų, vartų ir kt. Šiandieną Č. Pečetausko kalvystės darbai jau plačiai paplitę po margą pasaulį. Autorius nuolat dalyvauja bendrose tautodailės parodose Lietuvoje bei užsienyje. Jo kalvystės darbų yra JAV, Rumunijoje, Rusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir kt.
Pirmoji nedidelė autorinė paroda surengta 1987 m. Mažeikių statybos treste. Nuo 1988 m. organozuota ne viena personalinė paroda Mažeikių muziejuje ir Viekšniuose, Prancūzijoje, JAV. 2004 m. konkurse „Auksinio vainiko“ nominacijai gauti regioniniame ture vienintelis apskrityje laimėjo diplomą taikomojo žanro srityje.
Paprastas ir nuoširdus
Č. Pečetauskas yra visada besišypsantis ir nuoširdus žmogus. Jau daugiau kaip dešimt metų nepraeina nė vienas stambesnis Mažeikių kultūros renginys ar konkursas, kuriam kalvis nebūtų įsteigęs ir padovanojęs savo meninės kalvystės darbų. Nors jau yra senjoras, tačiau iš prigimties būdamas aktyvus, gyvena tą patį gyvenimo būdą. Dalyvauja parodose, kūrybiniuose pleneruose, o Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriuje jau keletą metų jaunąją kartą moko praktinių suvirinimo ir kalvystės pagrindų bei įgūdžių.
Paklaustas, ką norėtų palinkėti sau, jubiliatas guviai atsakė: „Labiausiai norėčiau, kad nuolat lankytų ir nuo manęs nenusisuktų kūrybos Mūza. Sveikatos dar turiu, idėjų ir minčių taip pat. Dar norėčiau, kad saviems sumanymams įgyvendinti užtekčiau laiko, nes kartais atrodo, kad dvidešimt keturios paros valandos prabėga milžinišku greičiu. Kai atšils orai, ruošiuosi surengti dar vieną savo jubiliejinę parodą, o šiaip džiaugiuosi savo gyvenimu bei likimu. Jau nemažai nuveikiau, bet dar labai norėčiau palinkėti sau, kad kuo ilgiau būčiau reikalingas žmonėms.“
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotr.
