Vasario 7–kovo 8 d.Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje „Lietuvos kalvių kalvio“, „Aukso vainiko“ laureato, tautodailininko, restauratoriausVirgilijaus Mikuckiokalviškosios kryždirbystės kūrinių retrospektyva „Žemaitijos geležiniai ritmai“.
Kryždirbystės, unikalios lietuvių liaudies meno šakos, į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos 2008 m., gyvojoje tradicijoje svarbią vietą užima mažosios architektūros geležinės viršūnės. Geležinėmis viršūnėmis buvo puošiami koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės, kryžiai. Kalvių kaltais kryžiais puoštos koplyčios, varpinės, bažnyčios. Kalvystė pakankamai plačiai taikoma eksterjere ir interjere, tačiau nedažnai sutinkame tradicine technika ir technologija, etnografiniams kraštams būdinga ornamentika paremtų kalviškosios kryždirbystės dirbinių.
Kalviškajai kryždirbystei būdingas ornamentinis ažūro įvairumas, grakštumas, raštų išdėstymo aiškumas, atlikimo meistriškumas. Formų subtiliu grožiu ir liaudiškumu ypač pasižymi medinių paminklų geležinės viršūnės. Čia kryžma, krypučių, įvairių lenktų linijų spindulių, taip pat rūtų lapelių, lelijų bei ramunių motyvų apsupta, beveik išnyksta. Patį kompozicijos centrą sudaro saulės arba širdies motyvas su lakoniškai interpretuotu pusmėnuliu apačioje. Talentingai atlikti antkapinių ir memorialinių paminklų viršūnių ažūrai rodo nuostabią liaudies kalvių metalo plastikos meninę, kūrybinę fantaziją.
Virgilijus Mikuckis – žinomas Lietuvos kalvis ir kryždirbys, dalyvavęs įvairiose Lietuvos bei užsienio miestų parodose, 2013 metais paskelbtas „Lietuvos kalvių kalvio“ konkurso laureatu, o 2014 metais – Respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatu.
Parodoje „Žemaitijos geležiniai ritmai“ jos autorius V. Mikuckis kviečia susipažinti su senosios kryždirbystės interpretacijomis, pastaraisiais metais sukurtais ryškiausiais kalviškosios kryždirbystės kūriniais.
Mažeikių muziejaus informacija
