Penktadienį Mažeikių rajono savivaldybėje vyko rajone veikiančių metalo apdirbimo įmonių vadovų ir atstovų susitikimas, kurio tikslas buvo informuoti įmones apie planuojamus užmegzti ryšius su Suomijos regionų vystymo asociacija, išklausyti įmonių atstovų nuomones ir pastebėjimus bei pasiūlymus dėl tarpusavio bendradarbiavimo ir galimybių bendradarbiauti su užsienio šalimis.
Sukvietė pasikalbėti
Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, kreipdamasis į verslininkus, kvietė kalbėti jiems rūpimais klausimais, išsakyti savo mintis: „Metalo apdirbimo pramonė Lietuvoje išvystyta šiek tiek ir, jeigu pažiūrėtume į statistinius duomenis, galime matyti, kad apie 23 proc. bendro vidaus produkto sukuria metalo apdirbimo pramonė. Lietuvoje apie pusę mlrd. sudaro metalo apdirbimas. Mažeikiai – viena iš savivaldybių, kurioje neblogai išvystytas metalo apdirbimas. Nutarėme pasikviesti įmonių atstovus ir pasikalbėti, kaip jiems sekasi, kuo gali savivalda dar padėti, išgirsti jūsų problemas, apie veiklą, darbuotojus.“
Dalijosi įspūdžiais
Mero patarėjas Virgilijus Radvilas pasidalijo įspūdžiais ir žiniomis po apsilankymo Suomijoje, kur susitiko su Suomijos verslo plėtros agentūrų asociacijos vadovu. Pasak jo, ieškant investitorių, būtina žinoti, kur esame patys stiprūs, kaip galima suvienyti jėgas tarp vietos įmonių ir ką galima įdomaus pasiūlyti galimiems partneriams ir tiktai užsimezgus ryšiams su konkrečiais verslo subjektais kažkas patikės ir gali susidomėti Mažeikiais kaip verslo vystymo vieta: „Iš tikrųjų Mažeikiai nėra dėkingoje geografinėje padėtyje, žiūrint, kas dedasi didžiojoje politikoje, kur yra laisvos ekonominės zonos, pavyzdžiui, Liepojoje. Klaipėda, Šiauliai turi visą paketą pasiūlymų toje ekonominėje zonoje. Nežiūrint to paskutinius mėnesius aktyviai ruošiama Savivaldybės pozicija ir pasiūlymų paketas galimiems investuotojams pagal Savivaldybės galimybes. Šiuo metu sudaryta bendradarbiavimo sutartis su „Investuok Lietuvoje“, partnerystės pagrindu dalijamasi informacija. Su verslininkų asociacija ir respublikinėmis organizacijomis palaikomi glaudūs ryšiai, ieškoma kontaktų užsienyje. Paskutinis mano vizitas Suomijoje buvo pradžia galbūt pirmiems, tačiau realiems žingsniams. Tikslas – rasti regionus, pagal pramonės struktūras panašius į Mažeikių, ir pradėti bendradarbiavimą ne vien kultūros srityje, bet traukti ir verslo subjektus.“
V. Radvilo teigimu, siekiant užmegzti ekonominio bendradarbiavimo kontaktus ir pradėti plėsti Mažeikių rajone veikiančių įmonių verslo ryšius su užsienio partneriais, būtina išsiaiškinti vietinių įmonių galimybes, privalumus ir norus, dalintis informacija. Kaip verslo partneriai, pasak mero patarėjo, gali būti ir šiaurės šalys, kur yra didžiulis neišnaudotas potencialas verslo srityje. Taip pat būtina sutelkti jėgas vietoje: Politechnikos mokykla, Darbo birža ir verslininkai.
Siūlė parengti pristatymus
V. Radvilas susirinkusiuosius informavo, jog Mažeikių rajono savivaldybė yra parengusi pristatymą, kuriame informuojama apie rajone esančias įmones, jame matyti, jog verslo srityje pagrindiniai sektoriai – metalo apdirbimo, maisto perdirbimo, medienos perdirbimo ir baldų gamybos. Pasak jo, visos užsienio investicijos atėjo į gamybą, todėl reikia kuo daugiau pritraukti investicijų. Tai būtų paskata ir viltis rasti darbą vietoje. Taip pat būtina ruošti kadrus, skirti tam didžiausią dėmesį.
Mero patarėjas siūlė parengti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje metalo apdirbimo srityje veikiančių įmonių trumpus prisistatymus, pateikti galimų bendradarbiavimų pasiūlymus, kad visa tai būtų galima panaudoti ieškant partnerių užsienyje. V. Radvilas pažadėjo, kad įmonių atsiųstą medžiagą apibendrins ir apie regiono metalo gamybos sektorių parengs pasiūlymą, kurį pateiks Suomijos verslo plėtros agentūrų asociacijai.
Kvietė kurti klasterį
UAB „ABF LT“ projektų vadovas Aidas Mikalauskas išsakė nuomonę, jog turėtų visos įmonės įkurti klasterį ar asociaciją, kad galėtų atstovauti kituose susivienijimuose kaip asociacija, o ne kiekvienas atskirai. Klasteris jau gali rašyti projektus Europos Sąjungos finansavimui gauti, bendrai važiuoti į parodas, kaip regionas, atstovauti visoms įmonėms. „Turiu savo nuomonę, kad yra problemų su darbuotojų paruošimu, bet galime parsivežti specialistų iš Ukrainos, kurių paruošimas nebuvo nutrūkęs. Lietuvoje jis buvo nutrūkęs 10–15 metų ir dabar jį bandoma atstatyti. Būtina prisitaikyti prie to, kad važiuos iš tos šalies, o lietuvių mažėja ir mažės, todėl būtina juos priimti ir padėti integruotis.“
Pasak UAB „Hotrema“ komercijos direktoriaus Mariaus Lazdausko, labai svarbu ir naudinga tai būtų ne tik rajonui, bet ir visam regionui: „Mes dirbame Suomijoje ketverius metus, daug įmonių mus jau žino, esame užsirekomendavę ir, jeigu reikėtų kurti klasterį, jau galėtume pateikti paketą įmonių, kurias jau žinome. Galėtume pasidalinti informacija, į ką kreiptis, su kuo bendradarbiauti. Turime įdirbio, kur kas nepasisekė.“
UAB „Rudesta“ pirkimų ir logistikos direktorius Vygantas Poderis teigė, jog bendrovė taip pat bendradarbiauja su Suomijos įmonėmis.
A. Mikalauskas tikino, jog jau dabar reikia pradėti kurti klasterio įstatus, todėl V. Radvilas prašė informuoti nedalyvavusias įmones ir imtis kūrimo. Pasak jo, pateikti pavyzdį gali Šiaulių klasteris.
Verslininkų asociacijos vykdančioji direktorė Agnė Aušrė taip pat siūlė pagalbą dėl įstatų kūrimo, informavimo.
