Praėjusią savaitę Mažeikių rajono savivaldybės įvaizdžio kūrimo darbo grupė surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė grupės veiklą, papasakojo apie iki 2020 m. numatytus atlikti darbus, atsakė į klausimus. Svarbiausia mintis, nuskambėjusi konferencijoje – miesto įvaizdį turi kurti visi, ne tik darbo grupė.
Pristatė veiklą
Pasak grupės vadovės, Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Sigutės Bernotienės, įvaizdžio kūrimo komisija buvo sudaryta 2015 m. liepos 24 d., tačiau kitų metų pavasarį pervadinta į darbo grupę,taigi dirbama jau ne pirmus metus: „Grupė sudaryta tam, kad mes bendrai kurtume Mažeikių rajono įvaizdį. Vadovaudamiesi nuostatais, iškėlėme uždavinius, kad galėtume analizuoti įvairius pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstyti, pateikti administracijai, kad mūsų pasiūlymai būtų įgyvendinami. Mūsų darbo grupei pasiūlymus gali teikti visi: bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, verslininkai, pavieniai žmonės... Pasiūlymų gauname pakankamai daug, juos apsvarstome, žiūrime, kaip čia kas galėtų būti įgyvendinta.“
S. Bernotienės teigimu, tokios darbo grupės niekada nebuvo Mažeikių rajono savivaldybėje: „Esame naujokai, todėl manome, jog turime viešintis, kad mūsų visuomenė sužinotų apie mūsų darbą ir tikslus. Mes esame patariamoji grupė, neturime jokių didelių finansinių galių. Grupę sudaro labai skirtingų specializacijų žmonės ir turbūt tuo esame įdomūs. Galime svarstyti kultūrinius klausimus, turime architektę, kuri mums pataria, kur koks darinys galėtų būti, turime dailininkų, tautodailininkų, kultūros paveldo atstovų... Galime kviesti visus, kurie turi pasiūlymų, naujų idėjų.“
Sudarė planą
Grupės vadovė pristatė prioritetinį priemonių planą. Jame numatytos priemonės, kurias būtų galima įgyvendinti iki 2020 m. Pasak S. Bernotienės, visiems kilo daug klausimų, ypatingai po Kalvystės šventės, kodėl kalvių sukurta skulptūra atsirado tokioje keistoje vietoje. Čia per trejus metus turėtų atsirasti Baltų aikštė. Taip pat turėtų atsirasti taip vadinamas Mamyčių takas prie Sodų skverelio, jungtis būtų nuo „Grūstės“ prekybos centro, pro „Buratino“ darželį, Sodų mokyklą iki Sodų trikampio, kur turėtų atsirasti tokia poilsio zona, galbūt ir dviračių takas. Trečioje vietoje būtų Senjorų parko, kuris yra prie tvenkinio, kur auga sakuros, sutvarkymo pirmasis etapas – apželdinimas, atskyrimas nuo „Norfos“ kokias nors augalais.
„Taip pat esame sugalvoję, kad Mažeikiai turi nemažai žiedinių sankryžų, jos turėtų būti kažkaip apipavidalinamos, todėl skelbsime konkursą. Ilgai galvojome, kad vis dėlto miestas turėtų turėti ir miesto simbolį, taip pat galvojame skelbti konkursą. Puikus pasiūlymas atėjo dėl dviračių parko, irgi įtraukėme į planą. Jaunimui tai būtų labai įdomus dalykas, – pasakojo S. Bernotienė. – Svarstant iškilo tokia mintis, kad Mažeikiai neturi miesto laikrodžio. Galbūt jis galėtų atsirasti ant Savivaldybės ar seniūnijos pastatų, kurie ateityje bus renovuojami. Gavom pasiūlymą dėl Ąžuolų alėjos Mažeikiuose, daug kas pageidauja gyvūnų kapinių, verslininkės prašo Vaikų alėjos. Štai tokį priemonių planą teiksime Savivaldybės administracijai ir bandysime jį įgyvendinti.“
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys tikino, jog žiedinių sankryžų apsodinimo klausimas turi būti išspręstas šį pavasarį. Vasarą jos jau turi būti sutvarkytos taip, kad būtų ne tik gražu, bet ir saugu.
Reikalingas miesto dailininkas
Pasak Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Angelės Rupkutės, yra viena problema – reikalingas specialistas, kuris matytų miesto visumą: „Kadangi mes visi skirtingi specialistai, nemanau, kad galime matyti visą miesto visumą. Mano nuomone, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie tai, kad ar seniūnijoje, ar administracijoje vis tik atsirastų kraštotvarkos architektas arba landšaftininkas, arba paprasčiausiai miesto dailininkas. Prieš gerą 20 metų buvo miesto dailininkas Mindaugas Petrulis ir aš esu tas gyvas liudininkas, kuris matė, kaip miestas buvo tvarkomas, kokia buvo miesto vizija. Jis davė profesionalius patarimus Savivaldybei. Manyčiau, kad artimiausiu metu tokį pasiūlymą mūsų darbo grupė turėtų pateikti administracijai. Visus darbus turi dirbti profesionalai.“
Šiai minčiai pritarė ir muziejininkas Vytautas Ramanauskas, sakydamas, kad mūsų miestas nemažas, bet vis nėra miesto dailininko etato, todėl reikia vienaip ar kitaip suktis iš padėties: „Rezultatas būtų daug geresnis, jeigu būtų to dalyko profesionalai.“
S. Šiurys, „Būdo žemaičių“ paklaustas, ar yra galimybė kada nors turėti miesto dailininką, tikino, jog vienareikšmiškai atsakyti negali: „Mano asmeninė nuomonė – jis reikalingas ir turės būti. Manau, kad taip, tokia galimybė yra.“
Ieško galimybių finansuoti
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo, įvaizdžio kūrimo darbo grupėje jis atstovauja administracijai: „Kaip žinoma, kiekvienas projektas, kiekvienas sumanymas, jeigu jis ateina iki tos ribos, kad bus įgyvendinamas, reikalauja lėšų. Lėšos dažniausiai ne taip jau ir mažos, bet jei jos vertos projekto, jo įgyvendinimo, ieškoma galimybių, kaip būtų galima susimokėti, sutvarkyti numatytą vieną ar kitą projektą, pastatant vieną ar kitą statinį. Administracija nėra tokia institucija, kuri vienašališkai tai sprendžia, bet kokiu atveju mes esame patariamasis darinys, pasiūlome idėją, kurią teikiame svarstyti komitetams. Čia idėja pateikiama tik administracijos, bet ir politikų verdiktui, ir, priėmus sprendimą, kad administracija turi spręsti šį klausimą, ieškoma galimybių finansuoti. Pinigų neprižadėsiu, tačiau bet kokiu atveju administracija nuo vertingų pasiūlymų neišsisukinėja ir neatsisako surasti lėšų.“
Įvaizdžio dalis – kultūros paveldas
Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistėRūta Končiutė-Mačiulienė išsakė nuomonę, jog prie įvaizdžio kūrimo prisideda ir kultūros paveldo objektų renovavimas ir restauravimas: „Praėjusiais metais Savivaldybės lėšomis buvo sutvarkyta, restauruota keletas kultūros paveldo objektų, įtrauktų į kultūros vertybių registrą. Restauruotas koplytstulpis Pikeliuose, avarinės būklės kapinių vartai Dauginių kaime, Pievėnų bažnyčios tvoros vartai. Pradėtas restauruoti koplytstulpis Viekšnių senosiose kapinėse. Jis svarbus Viekšnių istorijai, nors nėra įtrauktas į registrą. Organizuotos Žydų kultūros, Eurpos paveldo dienos, tvarkyti piliakalniai. Planuojama restauruoti Vytauto Didžiojo paminklą Viekšniuose, Kazimiero Jagmino kapą Knabikų kaimo kapinaitėse, koplytstulpį Bugeniuose, Pikeliuose , Auksūdyje, Sedoje, Geidžių šv. Onos bažnyčios varpinę, norime parengti žydų kapinių tvarkybos projektus, ypatingai Sedos ir Mažeikių, tad laukia dar daugybė darbų.“
Įrengs Baltų aikštę
Kalvio Virgilijaus Mikuckio teigimu, Baltų aikštės idėja gimė per Kalvystės šventę. Pasak jo, norėjosi surasti bendrą darbą, kad kalviai galėtų prisidėti prie Mažeikių puošimo. Sudėtingiausia buvo temos suradimas. Antras klausimas – galima ir kalnus nuversti, bet tam reikalingi pinigai: „Labai malonu, kad Savivaldybės administracija skyrė pinigų ir galėjome įgyvendinti tą projektą. Aišku, su rėmėjų pagalba. Prisidėjo daug žmonių, organizacijų ir įmonių. Tai visų Mažeikių bendras darbas, o kalviai padarė paskutinį akcentą, kad atsivežė paukščiukus. Pradiniame projekte buvau numatęs, kad bus 25 paukščiai, bet toks buvo masinis registravimasis į šventę, teko pakoreguoti pirminę idėją, nes vietoj 25 išėjo mistinis skaičius 40. Buvo sumąstyta ir Baltų alėją padaryti, bet, kiek žinau, pagal tuos projektus vietoj alėjos bus Paukščių takas. Bet kokiu atveju žadame daryti kaip ir tęstinį projektą Kalvystės šventėms, būtų galima pastatyti kažkokias skulptūras tipo prie tako. Pirmame etape norėtume, kad tą aikštę padarytų, nes jeigu kitą kartą reikės kviesti kalvius į šventę ir nebus aikštės, tai nebus ir kalvių, ir paukščių.“
V. Mikuckis tikino, jog sodo su paukščiais skulptūros idėja atėjo greičiausiai iš kosmoso, nes prieš pradėdamas brandinti projektą, nežinojo, jog toje vietoje bus griežlės ir tulžio apsauginė zona. Dabar prie šio projekto dirbama kartu su rajono architekte Daiva Štakonaite, pasak kurios, kalviai patys pasirinko vietą Baltų aikštei ir pasirinko labai gerai.
Gausu diskusijų
Pasak kalvio, gausiai diskusijų užverda dėl pačios vietos sodui parinkimo. Buvo komentarų, kad reikia statyti ten ar ten, tačiau V. Mikuckis paaiškino, kodėl parinkta būtent ta vieta: „Buvo mąstoma statyti žiedinėje sankryžoje arba ant kalniukų, tačiau sankryžoje į ratą statyti 8 m skulptūrą pavojinga, nes trukdytų eismui. Vairuotojai pakėlę galvas žiūrėtų, paukščiukus stebėtų. Be to, tai sakralinis objektas. Žmonės norės prieiti, apeiti aplinkui, pasižiūrėti iš arčiau, iš toliau... Reikalinga erdvė stebėjimui. Kalniukai Pavenčių gatvėje yra poilsio zona, skirta vaikams paslidinėti, pačiuožinėti, kojoms susilaužyti ir taip pakankamai objektų, nereikia dar vieno. Tarp namų skulptūra dingtų. Reikalinga erdvė, kad tas objektas matytųsi dangaus fone. Tai esminė detalė. Dabartinė vieta arčiausiai tako, eisiančio iš miesto į pavenčius. Bus sutvarkyta zona, čia galės vykti baltų šventės. Įrengus naktinį apšvietimą būtų labai gražu pažiūrėti ir mums, ir miesto svečiams.“
Formuoja visi
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos D. Štakonaitės nuomone, miestą formuoja ne tik Savivaldybės administracija, bet ir privatūs asmenys, todėl reikia stengtis dirbti žmonių sąmoningumui.
„Administracija stengiasi viešinti projektus, tačiau labai pasigendame žmonių aktyvumo, todėl kviestume dalyvauti aktyviau, kai yra viešinama informacija. Dažniausiai sulaukiame kritikos, o ne pasiūlymų“, – sakė skyriaus vedėja.
S. Šiurys tikino, jog dabar ypač gaji ydinga praktika kelti klausimus, kritikuoti, priekaištauti tada, kai jau projektas pradedamas įgyvendinti, o ne tada kai yra pristatomas ir svarstomas, todėl kartu su D. Štakonaite kvietė aktyviau dalyvauti pristatymuose, tuo labiau kad jie dabar rengiami po darbo, o ne vidury dienos.
Pasak architektės, situacija dėl privačių asmenų sudėtinga, nes jie priima sprendimus vienašališkai: „Turime akivaizdžių pavyzdžių, pavyzdžiui, balkonų įstiklinimas, kuris yra visiškai savavališkas, niekas nežiūri bendro namo vaizdo, žmonės daro tą, ką nori, ir tikrai gadina miesto vaizdą. Grupės darbas gal būtų įskiepyti žmonėms sąmoningumą ir mes visi kartu puoštume miestą ir kurtume jo bendro vaizdo. Kad sukurtume miesto simbolį, turime išsiaiškinti, atlikti tyrimus, kas tie Mažeikiai yra, kas čia žmonių labiausiai mėgstama, kokia praeitis, ko mes siekiame, kas čia gyvena, kuo užsiima žmonės. Dabar paskelbtas miesto logotipo konkursas, kviečiame visus dalyvauti. Taip pat šiemet turėtume keisti bendrąjį planą, kas labai svarbu kuriant įvaizdį, todėl kviečiame būti aktyviems ir teikti pasiūlymus. “
Keis gėlynus
Mažeikių seniūnijos vyresnioji specialistė Ingrida Sparnauskienė.teigė, jog seniūnija arčiau žemės, arčiau darbų, puošia miestą įvairiais augalais, gėlėmis. Pasak jos, bus naikinamos jau morališkai pasenusios gėlynų konstrukcijos, jos bus keičiamos kažkuo kitu, bus sodinamos kitokios gėlės, ir toliau bus prižiūrimi parkai skverai ir kitos viešosios erdvės. Organizuota Bijūnų šventė, kurios tikslas – pavasarį papuošti miestą ir kaip akcentą panaudoti bijūnus, kuriuos padovanojo gyventojai.
Bendruomenės ir toliau dalyvaus
S. Bernotienė, nuogąstavo, kad galbūt yra susiformavusi bloga nuomonė, jog už viską atsako įvaizdžio grupė, tačiau, pasak vicemerės, taip nėra. Įvaizdžio grupė yra daugiau kaip patariamoji grupė ir jeigu bendruomenėje atsiranda idėjų, jas nori kažkaip realizuoti, padaryti savo rankomis įvairius puošybos darbus, jai tai leidžiama daryti: „Galbūt pakoreguojame, kad nebūtų išsklaidyta po įvairias erdves, absoliučiai beskoniai dalykai. Pasakome, kad galbūt galėtų būti taip ar kitaip, bet nedraudžiame žmonėms prisidėti prie savo miesto puošimo. Jie turi galimybę savo laisvu laiku, kaip, pavyzdžiui, klubas „Mano namai“, savo rankomis darytais darbais puošti miestą. Paskui žmonės būna lyg įžeisti, kad juos labai kritikuoja. Tikrai leisime bendruomenėms, telksime jaunus žmones pasirodyti. Ne veltui mūsų komandoje yra ir Politechnikos mokyklos atstovai, kurie studijuoja dailę, dizainą. Turi žmonės kažkur pasireikšti, kažką parodyti. Ne paslaptis, kad padaryti nameliai, rogės ir puošybos kai kurie elementai yra viena iš tų tokių veiklų, kur jaunas žmogus gali save parodyti.“
Mažeikių politechnikos mokyklos profesijos mokytoja Daiva Davainytė tikino, kad mokykla ir toliau bendradarbiaus puošiant miestą, kuriant jo įvaizdį.
Muziejininkas V. Ramanauskas prisipažino dažnai esąs oponuojantis bendruomenių iniociatyvoms, nes, jo nuomone, Mažeikiai yra didesnis miestas negu koks kaimas, kur bendruomenės aktyviai reiškiasi, todėl visą vaizdąturėtų formuoti daugiau profesionalai, o bendruomenėms atiduoti kažkokias erdves, bet ne visą miestą.
Sulaukė kritikos
Pasak įvaizdžio kūrimo darbo grupės vadovės, šie metai buvo kritikos metai, ypač dėl miesto kalėdinio papuošimo: „Kiekvieni metai labai greitai apsisuka, o papuošti miestą nėra įvaizdžio kūrimo grupės darbas. Buvo pasiūlyta keletas iniciatyvų ir, padedant būtent savanoriams, miestas buvo kažkaip papuoštas. Noriu labai padėkoti prisidėjusiems verslininkams už tai, kad jie gyvena čia. Kai sulauki tokios šūsnies kritikos, pasidaro net keista, o ką padarėt jūs, kad tas miestas būtų kitoks? Džiugu, kad prie iniciatyvos prisijungė moksleiviai. Kaip sugebėjo padaryti, kaip įsivaizdavo,taip jie paskirtas erdves ir papuošė. Buvo daug kritikos dėl pagrindinės eglės, kodėl lemputės tokios, kodėl tiek marga mirga ir t. t. Visa tai priklauso nuo lėšų. Kiek turime pinigų, pagal tokias galimybes ir puošiame. Nenoriu tiesiog sukritikuoti tos sąmatos, kurią turėjome, bet seniūnija, Komunalinis ūkis, visi žmonės, kurie dirbo, padarė be galo daug ir iš turimų resursų bandė sukurti šventę. Dovanota eglė, žalia, skarota, natūrali, bet žmonės turbūt neturi matyti viso to juodo darbo. Šakos liaunos, žaislai nekibo, to, ką užsakėme, negalėjome pakabinti, nes šakos nelaikė, jos lūžo. Kas kaltas? Taip, kaltas... Noriu pakviesti vėl visuomenę, įvairias organizacijas, kad ir vasaris, bet niekas nepasidaro per vieną dieną. Jau dabar siūlykite, kaip turėtų atrodyti kalėdinis miestas.“
S. Bernotienės teigimu, buvo labai keista, kad šiais metais verslininkai praktiškai išvis nesipuošė mieste. Visi nori labai daug šviesos, nori daug lempučių, dar kažko, bet privatūs namai tik vienas kitas pasipuošė, nei verslas kuo nors naujai nustebino, nei didieji prekybos centrai.
Pasak vicemerės, kas norėjo, pasidžiaugė, kas norės, visada kritikuos: „Noriu padėkoti visiems už išreikštas iniciatyvas, kas dirbo, kas buvo kartu, kas matė. Niekada nenuleiskime rankų, būkime kartu, švęskime, kaip sugebame, kaip galime, o mūsų komanda visus jūsų pasiūlymus priims, svarstys, pagal galimybes įgyvendins. Esame į planą įtraukę susitikimus su nevyriausybininkais, verslininkais, bendruomenės nariais. Prašome aktyviai dalyvauti.“
S. Šiurio niomone, parduotuvėse rankų darbo kūriniai brangesni, o žmonės, kurie prisidėjo prie miesto puošimo, jie savo rankų darbą dovanojo ir jo nevertinti yra žemiau kritikos: „Tegu tie skeptikai ir lieka su savo nuomone. Mes manome, kad tai protinga, ir mes tai darysime. Nekreipsime dėmesio į vieną šaukštą deguto, į vieną šaukštą kritikos, nes kritikuoti lengviausia. Turint didelį maišą pinigų galima nupirkti amerikonišką blizgesį, daug daug lempų, daug daug šou, bet ar to reikia? Gal geriau džiaugtis savo natūralia gamta, savo turimais resursais ir švęsti pagal savo išgales.“