Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Ne mažiau svarbi ir vandens kokybė – mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių čiaupų, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galime tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai, jei užtikrinama apsauga nuo taršos.
Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Svarbu žinoti, kad trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir gali užteršia geriamojo vandens šaltinius, ypač azotiniais junginiais. Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: nitritų, nitratų , amonio kiekius, permanganato indeksą ir savitąjį elektros laidį. Nitratai ir nitritai – toksiniai elementai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, ir išsivysto methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyrius šachtinių šulinių vandens tyrimus vykdo vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-1041 „Dėl Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. V-669 „ Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ pakeitimo. Įsakymo vykdymo tikslas – išvengti nėščiųjų ir kūdikių apsinuodijimų nitritais ir nitratais. Mažeikių skyrius gavęs iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos nurodytų asmenų gyvenamojoje vietoje siekdamas išvengti apsinuodijimų nitritais ir nitratais organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių nustatymui.
Per 2016 metus gauta 45 pranešimai iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, kurie maistui naudoja šachtinių šulinių vandenį. Ištirta 45 šachtiniai šuliniai. Ištirtų šulinių vandens rodikliai vertinami pagal Lietuvos higienos normą HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Remiantis HN 24:2003 reikalavimams cheminiai rodikliai atitiko - 35 (77,7 %) šulinių, neatitiko – 10 (22,3 %). Nitratų vertė viršijo leidžiamą (50 mg/l) dešimtyje šulinių. 2015 m. buvo ištirta 45 šuliniai, atitiko - 40 (89 %), neatitiko- 5 (11 %) .
Apie vandens kokybę informuota 10 šachtinių šulinių vartotojų, išsiųsta 10 pranešimų pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, iš kurių buvo gauta pranešimų apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, vartojančius šachtinių šulinių vandenį ir kurių vandens kokybė neatitiko HN 24:2003 reikalavimų.
Norintys vartoti sveiką šachtinio šulinio vandenį, turėtų tinkamai jį prižiūrėti: kartą per metus rekomenduojama išvalyti šulinį nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti jų sandarumą, o esant ir mikrobinei taršai – dezinfekuoti. Šulinio vandenį galima vartoti gėrimui ir maisto gaminimui tik patikrinus, ar jame esančių komponentų, įtakojančių žmonių sveikatą, kiekiai neviršija higienos normos, todėl kiekvieną pavasarį rekomenduojama ištirti vandenį laboratorijoje.
Nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus šachtinių šulinių vandens tyrimai Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriuje atliekami nemokamai.
Laboratorijoje galima išsitirti ir kitus (mokamus) elementus. Visus minėtus tyrimus galima užsisakyti atskirai, pagal kiekvieno poreikius ir problemų aktualumą. Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai.
Artimiausių laboratorijų sąrašas:
1) Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius, Dubijos g. 40, Šiauliai, tel. ( 8 41) 39 9879.
2) Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius, Bijūnų g. 6, Klaipėda, tel. (8 46) 38 3113.
3) UAB „Mažeikių vandenys“, Krucių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r., tel. ( 8 443) 20 385.
Stanislava Giedrienė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Telšių departamento Mažeikių skyriaus
vyresnioji specialistė