Praėjusiais metais Mažeikių rajone jau vyko mokyklų tinklo pertvarka, dėl kurios kai kurios kaimo pagrindinės mokyklos tapo pradinės, vėliau apskritai jų neliko. Pertvarka vyko dėl mažėjančio mokinių skaičiaus. Šiemet dėl tos pačios priežasties mokyklos vėl keis savo statusą, o Renavo pradinei mokyklai gresia uždarymas. Dėl to nerimauja pedagogai, mokinių tėvai, kaimo bendruomenė.
Teks pertvarkyti
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos komitetuose pristatant sprendimo projektą „Dėl klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus nustatymo 2017–2018 mokslo metams“ Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus kalbėjo apie mokyklų pertvarką, kuri neišvengiama dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, ypač kaimo mokyklose. Pasak jo, nuo kovo 1 d. gali nebelikti suaugusiųjų klasių Sodų pagrindinėje mokykloje, kadangi jose mokosi labai mažai mokinių ir lankomumas negerėja. Ukrinų pagrindinė mokykla taps pradinė, numatoma, kad joje mokysis 23 mokiniai. Vyresniųjų klasių nebelieka, nes jose trūksta mokinių. Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinėje mokykloje nebeformuojamos 9 ir 10 klasės, lieka du vyresniųjų klasių komplektai – jungtinės klasės po 8 ir 9 mokinius. Pradinėse klasėse yra tik pirmokai ir ketvirtokai, nebus 2-osios ir 3-iosios klasių, tačiau, pasak Švietimo skyriaus vedėjo, čia yra Vytauto Klovos muzikos mokyklos skyrius. Uždarius mokyklą, neliks ir Muzikos mokyklos skyriaus, o joje mokosi 19 mokinių. „Viltis – socialiniai būstai. Gal į juos atsikraustys šeimos su vaikais“, – sakė A. Stonkus. Taip pat neformuojamos 9 ir 10 klasės Krakių pagrindinėje mokykloje, o pradinukų joje mažai. „Jei nėra daugiau kaip pusė vietinių mokinių, klasių formuoti neleidžiama“, – akcentavo vedėjas.
Siūloma likviduoti
A. Stonkaus teigimu, skaudžiausiai pertvarka atsilieps Renavo pradinei mokyklai, kurią Tarybai siūloma likviduoti: „Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Renavo pagrindinė mokykla tapo pradinė, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. planuojama, kad šioje mokykloje mokysis tik 9 mokiniai, priešmokyklinukų 2, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. irgi tik 9, dar kitais metais pačiu geriausiu atveju – 12. Žinoma, jei tėvai neišveš savo vaikų į kitas mokyklas. Dabar iš Renavo išveža 6 mokinius. Jau nuo 2017 m. mokinio krepšelio darbo užmokesčiui trūksta 30 tūkst. eurų. Savivaldybė nepajėgi skirti 9 mokinių išlaikymui tokios lėšų sumos, todėl tampa neekonomiška išlaikyti mokyklą. Dėl pavežėjimo į kitas mokyklas problemų nekils, kadangi tiek Renavo, tiek Sedos, tiek Židikų mokyklos turi mokyklinius autobusus. Be to, koks gali būti ugdymas, jei klasėje sėdi vienas ar du mokiniai.“
Pasak vedėjo, mokykloje dirba 3 pedagogai, ir 6 aptarnaujančio personalo darbuotojai, taip pat reikalingas psichologas, logopedas ir kiti specialistai, taigi darbuotojų daugiau nei mokinių. Jeigu mokykloje būtų bent 15 besimokančių, ji galėtų gyvuoti ir toliau.
Nori išsaugoti
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje dalyvavę Renavo kaimo bendruomenės atstovai, tėvai ir mokyklos darbuotojai išsakė norą išsaugoti mokyklą kaip vienintelį išlikusį kultūros židinį.
Pasak mokyklos direktorės Vidos Gureckienės, mokykla kaime labai reikalinga, kadangi ji suburia ne tik vaikus, bet ir tėvelius bei senelius, puikiai sutaria su vietos bendruomene, kitomis kaime esančiomis įstaigomis: „Mokykloje lankosi vienas seniausių kaimo gyventojų mokytojas Danielius, tame pačiame pastate įsikūrusios bibliotekos skaitytojai. Esame palikę patalpą medicinos punktui, jeigu kurtųsi daugiafunkcinis centras ar panašiai. Lėšų ūkiui mums visiškai užtenka. Mes nesiskirstome pareigomis, darome visi viską kartu: ir šventes organizuojame, ir tvarkome aplinką. Lėšų nėra daug, bet viską mes padarome savo žmogiškaisiais ištekliais, savo darbu. Dalyvaujame įvairiose programose. Susitvarkėme pastatą, stogą, gavome naujus suolus, kuriuos atidavėme Pavasario pagrindinei mokyklai, pasilikome tik mažuosius, išdalinome šaldytuvus. Tapome tarsi rėmėjai. Šiandien su mokytojų atlyginimais gyvename tikrai labai blogai. Viską suprantame, kad tai yra dėl mažo mokinių skaičiaus, bet mes esame kaimas, mes esame tas vienintelis kultūros židinys. Uždarius ir paskutines įstaigas, ne tiktai mūsų, bet ir kitur, kas gi lieka kaimui? Užsikalti duris, išvažiuoti ar emigruoti. Kolektyvas yra garbaus amžiaus ir žmonės, kurie dirba, tikrai norėtume išgyventi metus–antrus. Kadangi 2014 m. pasistatėme naują biokuro elektrinę LAAIF lėšomis, pagal sutartį 5 metus po projekto užbaigimo be LAAIF sutikimo nekeisti savo veiklos, nesilikviduoti ir pan.“
Direktorės teigimu, jų įstaiga ne komercinė, bet norima palaikyti kaimą, išlaikyti tą židinį, kad kaimas dar gyvuotų. Be to, mokinių ateityje šiek tiek daugėja, nežinosi, kaip gali keistis demografinė padėtis, nes yra tuščių namų, rūmai plečiasi, norėtųsi tikėtis, kad padėtis gerės.
Tėvai nuogąstavo, jog pradėjus kalbėti apie mokyklos uždarymą, kiti tėvai irgi gali išvežti vaikus į kitas mokyklas.
Turi susigrąžinti vaikus
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus, aplinkai tvarkyti finansavimą skiria Savivaldybė ir tiek, kiek reikia. Taip pat katilinę pastatė ir tualetus sutvarkė Savivaldybė, o ne mokykla: „Nė vienai mokyklai nekėlėme klausimo dėl aplinkos tvarkymo. Rajone yra 78 biudžetinės įstaigos. Skaudu, kai reikia uždaryti mokyklą. Prisimename situaciją su Leckavos mokykla ir kitomis. Kas bus, jeigu bus, žiūrėkime, kas yra, darykime, kad būtų vaikų, mokyklai ir bendruomenei susivienijant. Jeigu nori, kad išliktų mokykla, turi būti bent 15 vaikų, tai reiškia, kad visi vaikai, esantys kaime, turi lankyti Renavo pradinę mokyklą. Tada nekiltų klausimas dėl uždarymo. Bendruomenė turi būti bendruomeniška. Kalbant apie mokinio krepšelio lėšas, 30 tūkst. eurų, daugiau kaip pusė mokytojų atlyginimams reikalingų lėšų, trūkumas reiškia, kad mokytojai turi dirbti veltui arba eiti nemokamų atostogų. Tokių pinigų mes neturime. Kokia tai suma? Skirta 60 tūkst. eurų visų 78 biudžetinių įstaigų avarijų likvidavimui.“
Direktoriaus teigimu, aplinkai pinigų bus, tačiau likviduoti mokinio krepšelio trūkumo nėra iš kur, o paimti iš kitų mokyklų irgi nėra kaip.
„Linkėčiau bendruomenei sugrįžti į Renavą, kalbėtis su tėveliais, kad neišvežtų vaikų į kitas mokyklas. Mokykla graži, tvarkinga, tik reikia, kad būtų vaikų. Jeigu rugsėjo 1 d. bus reikiamas skaičius vaikų, mokykla gali dirbti toliau,“ – sakė B. Kryžius.
