Mažeikių rajone stūkso 14 piliakalnių. Vos ne kiekvienoje seniūnijoje jų yra ne po vieną. Turbūt vieni geriausiai žinomų – Daubarių piliakalniai, stūksantys netoli Mažeikių, Daubarių kaime. Nedažnai aplankome tokias vietoves, tad kviečiame į kelionę.
Daubariai
Kaip rašoma virtualiojoje Mažeikių krašto enciklopedijoje,Daubarių piliakalniai – du respublikinės reikšmės archeologijos paminklaiTirkšlių seniūnijoje,Daubariųk., prieViešetės, 300 m į šiaurę nuoDaubarių tvenkinio. Manoma, kad šiuos piliakalnius suformavo Viešetė, perskyrusi iš pradžių buvusį vieną didelį piliakalnį dvi dalis. Didesnioji piliakalnio dalis likusi dešiniajame, o mažesnioji – kairiajame Viešetės krante. 1997 m. gruodžio 31 d. abu piliakalniai ir gyvenvietės įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą.
Pirmasis piliakalnis yra Viešetės dešiniajame krante. Tai pailga, 7–8,5 m aukščio kalva, kurią iš pietų ir pietvakarių juosia Viešetė, iš šiaurės – pelkėta pieva, o iš rytų bei pietryčių – sausesni laukai. Čia apie 1,5 ha plote pastebimi senosios gyvenvietės pėdsakai. 1975–1976 m. tyrė Istorijos institutas Ištirtas 274 kv. m piliakalnyje ir 1785 kv. m plotas gyvenvietėje. Aikštelės kultūrinio sluoksnio storis 0,1–1 m. Jos pietryčių pakraščiai buvo apsaugoti iki 1,5 m gylio ir 2 m pločio (dugne) grioviu, prie kurio dar buvusi medinė gynybinė siena. Prie jos šliejasi stulpinės konstruikcijos pastatai su židiniais.
Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pr. m. e. pabaigos. I m. e. tūkstantmečio II pusėje jis buvo tik laikina slėptuvė.
Aikštelė ovalo formos, apardytais pakraščiais, 51 m ilgio šiaurės–pietų kryptimi ir ties viduriu apie 26 m pločio. Aikštelės šiaurrytinis galas kiek platesnis, siekia 28 m ir yra maždaug 0,5 m žemesnis už likusiąją.
Antrasis piliakalnis yra Viešetės kairiajame krante, 150 m į pietus nuo pirmojo. Jis suardytas. Išliko 8 m aukščio kalvos dalis, kuri yra nupjauto kūgio formos. Piliakalnio vakarinėje papėdėje rasta gyvenvietės liekanų. Jį taip pat tyrė Istorijos institutas. Piliaklnyje ištirtas 4 kv. m, gyvenvietėje – 52 kv. m plotas. Aikštelės kultūrinio sluoksnio storis iki 0,2 m, gyvenvietės – iki 0,5 m.
Piliakalnis naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje ir mūsų eros pradžioje, gyvenvietėje gyventa I m. e. tūkstantmečio pradžioje.
Gyvenvietė
http://www.piliakalniai.lt teigiama, jog pietų–pietryčių pašlaitėje, 1 ha plote, yra papėdės gyvenvietė Joje rastas iki 1,5 m storio I tūkst.–XIII a. kultūrinis sluoksnis su iš akmenų krauta krosnimi, stulpavietėmis, židiniais, geležies lydymo krosnelės liekanomis, geležiniais strėlių antgaliais, ylomis, peiliais, lazdeliniu smeigtuku, pjautuvo dalimi, žalvarine apyranke, pasagine sege, žiedais, įvairių žalvarinių dirbinių liekanomis, akmeniniais verpstukais, galąstuvu, moliniais svoreliais, lygia, grublėta bei žiesta keramika. Juvelyrui skiriamoje sodyboje aptikti 4 tošiniai maišeliai su žalvario laužu. Gyvenvietės rytiniame krašte ištirta 70 m ilgio, 4 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne, iki 1,5 m gylio gynybinio griovio atkarpa. Griovys gyvenvietei apsaugoti buvo iškastas I tūkst. viduryje.
1975 m. V. Daugudis didesnėje piliakalnio dalyje ištyrė 274 kv. m dydžio plotą, rado iki 1 m storio kultūrinį sluoksnį su medinių įtvirtinimų pėdsakais, akmenų grindiniais, lygia keramika. Aikštelės pakraščiuose stovėjo 1,5–2 m pločio medinis gynybinis statinys, kurio vidus buvo grįstas nedideliais akmenimis, o iš horizontalių rąstų suręstas moliu apkrėstas sienas prilaikė 15–20 cm skersmens įkasti stulpai.
1976 m. V. Daugudis mažesnėje piliakalnio dalyje ištyrė 4 kv.mdydžio plotą, rado iki 20 cm storio kultūrinį sluoksnį.
Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Vešetė.
Tyrinėjimai
Kaip teigiama Mažeikių krašto enciklopedijoje, abu Daubarių piliakalniai minimi F. Pokrovskio Kauno gubernijos archeologiniame žemėlapyje (1899 m.), kur nurodyta, kad jie tuomet dar turėję pylimų žymes. Vėliau šie piliakalniai buvo pažymėti P. Tarasenkos Lietuvos archeolginiame žemėlapyje. Po to piliakalnius trumpai aprašė kraštotininkas S. Ličkūnas, nurodydamas, kad iš mažesniojo piliakalnio buvęs kasamas žvyras. 1948 ir 1966 m. piliakalnius žvalgė Lietuvos TSR MA II. 1975–1976 m. tyrė Istorijos institutas (vadovas Vytautas Daugudis)
Apie 100 m į pietus nuo Daubarių piliakalnių yra kapinynas. 1975 m. plokštinius kapus tyrė Istorijos institutas (vadovas Algirdas Varnas). Ištirti 8 XVI–XIX a. kapai, rasta XV a. pab. bei XVII a. I pusės Lenkijos ir Švedijos monetų. Manoma čia buvus Viešetės gyvenvietę, ji minima (Vesete) 1253 m Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybos akte.
Apie 0,5 km į rytus nuo šių piliakalnių,Ventosir Viešetės santakoje, yra Daubarių alkavietė, vadinamaGojumi.
1976 m. Mažeikių gydytojas, senienų mėgėjasVladas PūnisIstorijos instituto archeologams perdavė 1910 m. išleistą Daubarių piliakalnio atviruką.
Bus tvarkomas
2009 m. atlikti Daubarių I ir Daubarių II piliakalnių su gyvenviete konservavimo darbai. Jų metu sutvirtintas Viešetės upelio ardomas pirmojo piliakalnio šlaitas, išretinti želdiniai, suformuota žolės danga. Įrengti pėsčiųjų takai, laiptai į piliakalnius, tiltelis per upelį, informaciniai stendai ir rodyklės, atokvėpio ir apžvalgos aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė. Darbus, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 526 tūkst. litų, finansavo Kultūros paveldo departamentas ir Mažeikių rajono savivaldybė.
Pasak Kultūros ir sporto skyriaus vyr specialistės Rūtos končiutės-Mačiulienės, piliakalniai buvo kurį laiką primiršti, tačiau jau šį pavasarį bus tvarkoma iš pagrindų visa jo infrastruktūra: „Iškirtome krūmokšnius, nereikalingus medžius, vasarai baigiantis nupjovėme žolę, tai dabar jau vaizdas kitoks. Kai atšils, tvarkysime piliakalnių infrastruktūrą: bus atnaujinti laiptai, turėklai, informaciniai stendai, tiltas per upelį. Taip pat bus pjaunama žolė. Stengsimės piliakalnius prižiūrėti, kad čia apsilankę žmonės galėtų pasigrožėti gamta, maloniai praleisti laiką.“
Tradicinė šventė
Rugsėjo 22-ąją į piliakalnį traukia būreliai žmonių. Čia vyksta rudens lygiadienio, Baltų vienybės dienos šventė, kurią organizuoja Mažeikių kultūros centro folkloro ansamblis „Alksna“. Susirinkusiesiems primenama Baltų vienybės dienos bei rudens lygiadienio prasmė, uždegamas baltų vienybę simbolizuojantis laužas. Į šventės vietą jo dalyvius veda šviečiantis takas, o Daubarių piliakalnio papėdėje, prieš kopiant į jį, tradiciškai vyksta prausimosi ritualas – bendraujant su dievais privalu būti švariais. Tą dieną ant piliakalnio skamba liaudies dainos, sukasi rateliai, pasakojami įvairūs atsitikimai.
Baltų vienybės diena minima pažymint 1236 metais Saulės žemėje – dabartinių Šiaulių apylinkėse – įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 metais paskelbtą kryžiaus žygį išsiruošusį Kalavijuočių ordiną.
2000-aisiais Lietuvos ir Latvijos Seimai rugsėjo 22-ąją – Saulės mūšio dieną – paskelbė Baltų vienybės diena. Tą pačią dieną, 17.46 val., Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką, todėl ji dar vadinama rudens lygiadieniu.
Puslapį parengė Gajutė ABELKIENĖ
(teminis puslapis „Čia aš gyvenu“)
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 
