Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla ir Trečiojo amžiaus universitetas TAU) organizavo jungtinį koncertą, skirtą Vasario 16-ajai paminėti.
Muzikos mokyklos mokytojos M. Katilienės mokinė P. Glodenytė renginį pradėjo lietuvių poetų tekstais. Beje, šiame koncerte eilės skambėjo ne vieną kartą. Mokytojos A. Lementauskienės mokiniai B. Milaknytė, K. Svirskas ir P. Butkutė deklamavo V. Šulcaitės, J. Jakšto eiles, kurios įtaigiai veikė bei džiugino žiūrovus.
Nuaidėjus Valstybės himnui, salėje bei scenoje mažų ir suaugusių širdys susiliejo į vieną plakimą.
Viso koncerto metu netrūko gražių ir prasmingų žodžių Lietuvai. Koncertavo jauni ir seni, labiau profesionalūs ir visai neprofesionalūs, bet buvo gera žiūrėti, kai vieni į sceną lipo drąsiai, pasitikėdami savimi, o kiti dar prisibijodami ir labai jaudindamiesi.
Su daina „Mano vardas – Lietuva“ (muzika L. Vilkončiaus, žodžiai V. Nemunėlio ir S. Gedos) į sceną žengė mokytojų R. Šakinienės ir E. Tallat-Kelpšienės vadovaujamas jaunučių choras „Spinduliukai“, jiems akompanavo mokytoja I. Grušaitė. Po to suskambo tradicinės žemaitiškos kanklės - argi galima be jų apsieiti Žemaitijoje? Mokytojų J. Dobravolskienės ir E. Tallat-Kelpšienės mergaičių ansamblis užtraukė lietuvių liaudies dainą „Giedu dainelę“, kuriai skambant uždainavo ir visi žiūrovai.
Įdomu tai, kad Muzikos mokyklą lanko ir suaugusieji. Mokytojos E. Tallat-Kelpšienės moterų ansamblis (akompan. A.Breitmozerienė) žiūrovus džiugino B. Pitrėnienės romansu ir A. Raudonikio daina „Laukimas“. Kai suskambėjo solistės I. Vasiliauskaitės atliekama daina „Vaikystės lieptas“, mokytoja D. Olberkienė (akompan. mokytoja N. Kaveckienė) tikrai galėjo didžiuotis ir džiaugtis.
Kiti koncerto dalyviai – garbingieji senjorai. Akys žiba, veidai pasipuošę šypsenomis ir kokias rimtas dainas jie dainuoja. Trečiojo amžiaus universiteto J. Grušienės vadovaujamas choras (akompan. I.Grušaitė) žiūrovams pristatė dvi didingas dainas – A. Raudonikio „Kur balti keliai“ ir V. Kernagio „Baltas paukštis“.
Nuo pat gyvavimo pradžios Lietuvai teko dideli išmėginimai, tad nenuostabu, kad vyresniesiems buvo malonu prisiminti, o jaunimui įdomu išgirsti vyr. muziejininko Vytauto Ramanausko pasakojimą, papildytą senovinėmis Mažeikių miesto praeities nuotraukomis.
Koncertą puošė dainininkų balsai, išmintingos kalbos ir turiningi pasakojimai bei poetiški intarpai. Savo talentus demonstravo ir gausus instrumentalistų būrys – kanklininkai, pianistai, smuikininkai, trimitininkai, fleitininkai ir, žinoma, akordeonistai. Žiūrovams patiko mokytojos V. Rakauskaitės koncertinių kanklių ansamblio atliekamas „Šokis“ iš J. Pakalnio baleto „Sužadėtinė“. Pianistė E. Kriaučiūnaitė publiką džiugino J. Gruodžio „Dedikacija“, o M. Navickaitė – A. Dargomyžskio kūriniu „Melancholinis valsas“, mokytoja L. Saparienė.
Mokytojos A. Breitmozerienės mokinė, pianistė A. Mišeikytė skambino S. Maikaparo „Polką“, o mokytojos D. Liutkienės mokinė, pianistė G. Jonauskaitė, pagrojo A.Cfasman „Čia, čia, čia“.
Smuikininkų ansamblis (mokytoja I. Jokopienė, akompan. D. Liutkienė) pagriežė B. Dvariono kūrinius „Prieblanda“ ir „Raitelis“.
O koks koncertas be trimitų! Mokytojo V. Antanavičiaus trimitininkų ansamblis „Trompeto“ (akomp. mokytoja V. Antanavičienė) publiką džiugino C. Evans kūriniu „Meksikana“.
Fleitininkių ansamblis, vadovaujamas mokytojos V.Dvaržeckienės, ir akompanuojamas mokytojos I. Grušaitės, pagrojo Vl. Šainskyj kūrinį „Linksmoji fuga“.
Mokyklos direktorės ir mokytojos V.Mikalauskienės akordeonininkų duetas „Džentelmenai“ teatrališkai sugrojo „Airių šokį“, o mokytojos D. Petrikienės akordeonininkų trio pagrojo T. Tolefen kūrinį „Šventinė Samba“.
Koncerto metu tvyrojo bendrystės dvasia, nes publika buvo tikrai išskirtinė. Senjorai, „Jievaro“ mokyklos ugdytiniai, „Vilties“ bendrijos nariai... Tarp žiūrovų sėdėjo ir pats garbingiausias svečias – buvęs šios mokyklos direktorius Ričardas Grušas, mokyklai atidavęs daug metų, meilės ir jėgų.
Visi, kurie buvo salėje ir lipo į sceną, buvo dėkingi tiems, kurie neša vėliavą ir verčia eiti pirmyn, tiems, kurie neša šapelį po šapelio, kad gyvenimas būtų gražesnis, skambesnis ir spalvingesnis, o sielos – tauresnės, šviesesnės ir skaidresnės. „Buvo gera pajusti ir patikėti, kad kiekvienas iš mūsų galime turėti sparnus“, – po renginio sakė viena iš organizatorių I.Grušaitė.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Nuotrauka iš Muzikos mokyklos archyvo
