Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) ir Ekonomikos komiteto bendrame posėdyje diskutuota, kaip užtikrinti savivaldybių veiklos savarankiškumą ir kartu garantuoti konkurencijos laisvę. Rimti pokyčiai savivaldybių laukia nuo liepos 1 d., kai įsigalios Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai. Įstatyme reikalaujama savivaldybėms pradedant vykdyti naują ūkinę veiklą arba tam steigiant naują įmonę organizuoti konkurencingas procedūras, siekiant patikrinti, ar yra privačių subjektų, kurie norėtų ir galėtų teikti tokias paslaugas. Be to, tuo pat metu turėtų įsigalioti nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, kuriame gali būti uždrausti vidaus sandoriai.
Posėdyje dalyvavę daugumos savivaldybių merai, administracijų direktoriai išreiškė susirūpinimą, kad konkurencijos skatinimu motyvuoti įstatymų pakeitimai dėl ūkinės veiklos ir vidaus sandorių gali turėti neigiamų padarinių. Savivaldybių vadovai nerimauja, kad taip bus apribotos savivaldybių galimybės gyventojams užtikrinti kokybiškas viešojo transporto, atliekų tvarkymo ir kitas būtiniausias paslaugas už prieinamą kainą.
Posėdyje dalyvavę Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos atstovai tvirtino, kad vidaus sandorių uždraudimas ir ūkinės veiklos vykdymas tik atlikus konkurencingas procedūras kaip tik užtikrins didesnę paslaugų gyventojams kokybę ir mažesnes jų kainas. Tam savivaldybių merai prieštaravo, teigdami, kad ūkinės veiklos apibrėžimas įstatymuose – per platus, neaišku, kokia savivaldybės veikla būtų pripažįstama nauja ūkine veikla, be to, konkurencingos procedūros ir leidimo gavimas gali per ilgai užtrukti, kai paslaugos gyventojams turi būti teikiamos čia ir dabar. Atsižvelgdamas į tai, VVSK siūlys savivaldybių vykdomą ūkinę veiklą apibrėžti siauriau.
Savivaldybių vadovai taip pat tvirtino, kad vidaus sandorių institutas reikalingas, ypač tais atvejais, kai savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės viešojo intereso poreikius ir šias paslaugas turi teikti netgi tada, kada jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Savivaldybių vadovai pažymėjo, kad, uždraudus vidaus sandorius, visoms paslaugoms organizuoti reikės vykdyti viešuosius pirkimus. Juos laimėjus privačioms įmonėms, savivaldybių įmonėms grėstų bankrotai. Merai abejoja, ar privačios įmonės sugebės užtikrinti tinkamą paslaugų gyventojams kokybę. Be to, po kurio laiko, privačios įmonės gali pradėti kelti paslaugų kainas, o nuo to labiausiai nukentėtų gyventojai.
VVSK pirmininkas Povilas Urbšys akcentavo būtinybę, tobulinant įstatymų nuostatas dėl ūkinės veiklos, ieškoti kompromiso, kuris leistų užtikrinant konkurenciją ir ekonomikos augimą kartu garantuoti savivaldybių veiklos savarankiškumą ir gyventojų viešųjų interesų užtikrinimą.
VVSK pirmininkas P. Urbšys posėdžio dalyviams taip pat priminė, kad komitetas pasiūlė Viešųjų pirkimų įstatyme numatyti galimybę esant išimtinėms sąlygoms leisti savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius. Kartu komitetas pasiūlė uždrausti vidaus sandorius valstybės kontroliuojamose įmonėse, nes šie sandoriai kelia daugiausiai klausimų dėl piktnaudžiavimo ir neskaidrių konkursų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomone, savivaldybės kontroliuojamai įmonei pavesti teikti viešąsias paslaugas būtų galima tik tada, jei tik taip būtų galima užtikrinti šių paslaugų gyventojams prieinamumą, gerą kokybę ir nepertraukiamumą. Seimo Ekonomikos komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė.
Seimas sprendimą dėl vidaus sandorių priims artimiausiu metu plenariniame posėdyje, svarstydamas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą. Jeigu Seimas pritartų vidaus sandorių uždraudimui, Lietuva būtų kol kas vienintelė jų atsisakiusi Europos Sąjungos valstybė narė. Tokia išimtis yra įteisinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose, įtvirtinta Europos Sąjungos teisės aktuose ir juos į nacionalinę teisę persikėlė (ar ketina persikelti) absoliuti dauguma Europos Sąjungos valstybių narių.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro informacija