Mažeikių viešoji biblioteka vėl maloniai nustebino mažeikiškius surengusi turiningą susitikimą su įdomia asmenybe. Čia kovo 27 d. įvyko rašytojo, advokato ir keliautojo Donato Janutos knygos „Lietuviški takai“ pristatymas.
Pristatė svečią
Pasak leidėjos, VšĮ „Aukso žuvys“ direktorės Sigitos Pūkienės, D. Januta, penkių dukterų tėvas, yra labai įvairiapusė asmenybė. Nors gyvena svetur (JAV), bet niekada nepamiršta Lietuvos. Buvęs advokatas daug keliauja po buvusias LDK vietoves, tyrinėja išeivijos lietuvių, lietuvių ir žydų santykius, istorijos ištakas.
Iš pirmų lūpų
„Man viskas įdomu, ne tik Lietuvos išeivijos istorija, bet ir ką jie sukūrė Amerikoje, ką davė Lietuvai. Dar 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje, dalyvauti sukruto ir lietuviai inteligentai. Nujausdami carinės Rusijos valdininkų, paskirtų gubernatorių ir cenzūros pasekmes, jie ryžosi dideliam iššūkiui. Tuomet kunigo J.Tumo-Vaižganto paraginti, į organizacinį darbą įsitraukė žemaičiai, fabrikantai, žvejų bei bitininkų draugijos ir kt. Parodoje Lietuva pasirodė kaip visavertė valstybė, o ne kaip atsilikęs kraštas. Tuo pačiu pasaulis sužinojo ir apie Rusijos vykdomą priespaudą“, – pasakojo D. Januta.
Kalbėdamas apie emigraciją, rašytojas sakė, kad trečioji emigracijos banga labai skiriasi nuo iki tol buvusių. Tai lėmė istoriniai laikotarpiai, patirtys, ekonominė situacija. Išeiviai Amerikoje susikūrė savo Lietuvą. Galėjai visą gyvenimą nugyventi kalbėdamas tik lietuviškai, nes čia veikė lietuviškos bažnyčios, mokyklos, vaistinės, parduotuvės, kapinės ir kt.
Pasak svečio, atvykdamas į Lietuvą apsistoja Vilniuje, kadangi Ylakiuose jo artimi giminės liko „tik kapuose“. Kol Sedoje buvo pusbrolis, apsistodavo pas jį, bet dabar jam jau 90 metų, todėl išvažiavo pas gimines kitur. Kiti giminės, po trėmimų į Sibirą grįžę į Lietuvą išsibarstė. D. Janutos šeima tik per atsitiktinumą išvengė ištrėmimo lemties. Tą naktį, kai šeimos atėjo išvežti, butą rado tuščią.
Įdomus netikėtumas
Pasakodamas apie įvairius įvykius, detales ir situacijas D. Januta dažnai minėjo skaičius. Susitikimo metu vienas iš mažeikiškių paklausė: „Gal apsirikote, kai pasakėte, jog prieš 60 metų mokėtės San Franciske?“ Rašytojas į tai atsakė, kad jis neapsiriko, nes jam jau 76-eri metai. Daugelis tikrai pastebėjo, kad D. Januta atrodo puikiai ir jaunatviškai.
„Visada turėjau tarnaites tik lietuves ir dabar turiu, todėl mano dukros išmoko kalbėti lietuviškai. Savo įstaigoje esu įdarbinęs apie 40 lietuvių. Namuose turiu vieną laisvą kambarį, todėl galite paeiliui atvažiuoti pas mane į svečius“, – smagiai pokalbį baigė iš pažiūros labai kuklus ir paprastas žmogus, bet labai mylintis Lietuvą.
Trumpai apie autorių
D. Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, seka lietuvių pėdsakus, jų gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.
Jis yra rašytojos, pedagogės Petronėlės Orintaitės (1905–1999), kuri 1930 m. mokytojavo Mažeikių gimnazijoje, sūnus, Lietuvos bibliotekų mecenatas, siuntęs ir dovanojęs bibliotekoms „Lietuvių enciklopedijos“ komplektus ir kitus lituanistinius leidinius.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotraukos
