„Gyvenome taip skurdžiai, kad aš net neturėjau batų ir negalėjau eiti į mokyklą, – pasakoja nuošalioje sodyboje prie Aukštadvario gyvenanti 86 metų Adelė. – Šeimoje buvome aštuoni vaikai. Broliai ėjo į mokyklą, o aš dirbau prie ūkio, padėjau mamai. Tėtis buvo sunkus ligonis, gulėjo lovoje, jį reikėjo prižiūrėti – keisti patalą, maitinti. Vėliau, kai versdavo visus eiti dirbti į kolūkį, aš dirbau ten už mamą. Algą iš kolūkio tekdavo atsiimti iš kontoros, kuri buvo už 15 kilometrų. Ten eidavau pėsčia. Atsimenu kartą nuėjau atsiimti algos, o visa mėnesio alga tebuvo 15 kapeikų, nes buvo nederlius. Kaip už tiek pragyventi?“
Adelė šeimos nesukūrė, slaugė tėvą, po to nukaršino ir mamą. Tačiau kai pati pradėjo sirgti ir persikėlė pas seserį, ilgai neužsibuvo – jautė, kad trukdo.
„Su senu žmogumi yra nelengva – tai savo dirbtinius dantis pametu, tai per arti prie televizoriaus atsisėdu, nes nematau, – kalba Adelė. – Viena mano akis visai nemato, tačiau operuoti jau negalima. Su kita akim vos matau, tik šešėlius. Senas žmogus – visiems kliuvinys…“
Pabuvusi pas seserį, Adelė grįžo atgal į tėvų namus – vėjo perpučiamą trobelę. Gyvena viena, turi ožkelę, keletą vištų. Maltiečiai pastoviai ją aplanko, atveža maisto, vitaminų, pamatuoja kraujo spaudimą. Šiais metais Velykų proga senutę aplankė visas maltiečių būrys, atvežė dovanų, dainavo, deklamavo eiles. „Neatsimenu kada pas mane buvo tiek žmonių, nebent tik vaikystėje, – šluostėsi ašaras senutė“.
Per šių metų akciją „Maltiečių Velykos“, kuri vyko daugiau kaip 30-yje miestų, maltiečiai aplankė ne tik dešimtis nuošaliose sodybose gyvenančių vienišų senukų, tačiau taip pat nudžiugino šimtus sunkiai sergančių senolių ligoninėse ir slaugos namuose, kurių istorijos taip pat liūdnos.
„Prieš keletą metų mirė žmona, nuo tada gyvenu visai vienas, – pasakojo 87 metų Leonas. – Po antro insulto vos pajudu, sunku net ranką pakelti. Dabar dar ir keletas kitų ligų prisidėjo, turiu gerti daugybę vaistų, kuriems išleidžiu daugiau kaip pusę savo pensijos. Vienas sūnus žuvo avarijoje prieš daug metų, kitas sūnus kažkur blaškosi po pasaulį. Nebenoriu grįžti iš ligoninės namo, niekas manęs ten nelaukia, kiekvienas kampelis primena žmoną. Kai numirsiu, nežinia po kiek laiko mane kas nors atras…“
„Maltiečių Velykų“ akcijos tikslas – aplankyti vienišus, sergančius, užmirštus žmones, kurių švenčių proga niekas neaplanko ir neatsimena. Kad apsilankymai būtų labiau įsimintini, senoliams maltiečiai įteikia rankų darbo dovanėles, suvenyrus, kuriuos su meile padaro 11-kos maltiečių Vaikų dienos centrų auklėtiniai.
Kiekvieno miesto maltiečiai stengiasi pasveikinti senolius įvairiai, tačiau tikrai nuoširdžiai. Vilkaviškio maltiečiai su pradinių mokyklų mokytojais ir tėveliais surengė gražų Velykinį sveikinimą seneliams. Pradinukai padarė velykinius zuikučius, jaunieji maltiečiai kepė velykinius zuikius, pyragus, maltiečiai pridėjo seneliams būtinų vitaminų ir gražių šlepečių. Kauno maltiečių Vaikų dienos centro vaikai aplankė senjorus Kauno slaugos ligoninėje, pasveikino juos su šv. Velykomis. Senjorams buvo deklamuojami eilėraščiai, dovanojamos atvirutės, linkima sveikatos. Aukštadvario maltiečiai aplankė Čižiūnų ir Aukštadvario senelių namus, dovanojo pačių dažytus kiaušinius, knygas, šiltas šlepetes, saldumynus, vitaminus.
Alytaus maltiečių velykos prasidėjo verbų rišimu, kurias surišo Alytaus Jaunųjų maltiečių vadovė Asta su savo mokiniais ir savanore Rasute. Sekmadienį verbos buvo pašventintos bažnyčioje, o pirmadienį išvežiotos maltiečių globojamiems seneliams kartu su karštu maistu ir dovanėlėmis. Lauknešėliai seneliams taip pat buvo papildyti pavasarį labai reikalingais vitaminais, OMEGA 3 kapsulėmis ir maisto papildais.
„Didžioji savaitė mums buvo labai darbinga, – pasakojo Alytaus maltietė Virginija. – Norėjome, kad Velykos ateitų į švarius senelių namus ir pavasario saulytė žvelgtų pro švarius langus, todėl tvarkėme senelių namus, valėme langus.“
„Maltiečių Velykų“ akcijoje buvo sveikinami ne tik senoliai. Daug renginių buvo surengta ir socialiai remtinų šeimų vaikams, globojamiems 11-oje visoje Lietuvoje esančių maltiečių vaikų dienos centrų, ir jų šeimoms. Vaikai ne tik džiaugėsi gavę gražias dovanėles, tačiau ir patys gamino suvenyrus maltiečių globojamiems seneliams, lankė juos ligoninėse ir slaugos namuose.
Daugiau apie maltiečių veiklą ir galimybę ją paremti: www.maltieciai.lt, http://2proc.maltieciai.lt/
Maltos ordino pagalbos tarnybos informacija
