Praeivio dėmesį patraukia Vilniuje, Gedimino prospekte, namas, pažymėtas 40-uoju numeriu. Tai buvusi sovietinės okupacijos represinių NKVD – NKGB – MGB organų būstinė su saugumo vidaus kalėjimu. Čia buvo rengiami Lietuvos gyventojų persekiojimo ir naikinimo planai, kankinami, tardomi, teisiami ir žudomi Lietuvos patriotai.
Dabar čia įrengtas Genocido aukų muziejus. Viso pastato sienos išmargintos pavardėmis ir datomis. Tarp kitų už Lietuvos laisvę žuvusiųjų žmonių pavardžių, iškaltų ant pastato sienos, randame ir užrašą ,,Juozas Uksas-Gegužis, 1917–1945 m.“
1945 metų Mažeikių NKVD suvestinėje minima: „Liepos 6 d. netoli Tirkšlių miestelio, Tirkšlių miške, karinės–čekistinės operacijos metu nukauti 8 Juozo Ukso būrio partizanai.“
Rugpjūčio 4 d. NKVD kariuomenės 261 pulko kareiviai, šukuodami Ramoniškių kaimo apylinkės miškus, nukovė 4 partizanus. Du iš jų priklausė Ukso būriui.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, daug vyrų pasitraukė į miškus. Lietuvos Laisvės armijos Šiaulių apygardos štabo viršininkas Briedis (mokytojas iš Kuršėnų Stasys Jarmala) Purvinės miškan pasitraukusius vyrus suskirstė į būrius, o jų vadais paskyrė Juozą Uksą, Praną Plonį ir Saunorį. Ten taip pat jau veikė Ivoškaus-Vilko būrys.
J. Ukso būriui Briedis suteikė vardą „Mikleniniai“ ir numerį 411. Būrys veikė Tryškių ir Viekšnių valsčiuose ir, kaip matome iš NKVD suvestinės, pasiekdavo Tirkšlius.
Skleipių kaime, į Vakarus pasitraukusio ūkininko tuščioje sodyboje, apsigyveno rusų kolonistai Safronovai. Jie vagiliavo, šnipinėjo ir terorizavo vietinius gyventojus. J. Ukso partizanai keletą kartų perspėjo Safronovus išsikraustyti. Šiems nepaklusus, 1945 m. birželio 15 d. partizanai juos likvidavo.
Būrio vyrai trukdė rusifikuoti Lietuvos kaimą.
Viekšnių stribai gavo žinią, jog Žalionės kaime vyksta kautynės. 10-ties stribų būrys, vadovaujamas ltn. Nikitino, išskubėjo į Safronovų sodybą. Ten, kaip rašė savo atsiminimuose suvestinėje Nikitinas, jų būrys buvo stipriai apšaudytas iš miško.
1945 m. birželio–liepos mėnesiais buvo suimti šie partizanai: J. Uksas-Gegužis, gim. 1917 m. Kairiškių kaime.1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, būrio organizatorius ir vadas. Suimtas 1945 m. birželio 22 d. Tardytas Šiauliuose ir Vilniuje. Taip pat suimtas ir jo brolis Jonas Uksas, gim. 1912 m. Dar vienas Juozo brolis Jurgis, gim. 1924 m., žuvo Žalionės miške 1945 m. birželio 8 d. Trys broliai Tupikai, gyvenę Kairiškių kaime. Iš jų – dvyniai Antanas ir Ignas, gimę 1924 m., partizanavo, kitas brolis Petras, gim. 1929 m., buvo ryšininkas. Suimti 1945 m. birželio 21 d.. Kalinti Mažeikiuose ir Šiauliuose. Jų šeima 1948 m. ištremta.
Jonas Markevičius iš Kapėnų kaimo, gim. 1922 m. Vladas Ivoška-Balandis iš Kairiškių kaimo. Juozas Kateiva-Tilvikas iš Žalionės kaimo, gim. 1927 m. Antanas Gomuliauskas iš Kairiškių kaimo, gim. 1926 m.
Stasys Matutis, gim. 1920 m. Legalizavosi, bet ginklo neatidavė. Savo namuose slėpė J. Ukso būrio ginklus ir Lietuvos Laisvės armijos apygardos štabo dokumentus.
1945 m. rugpjūčio 9 dieną Mažeikių kino teatro ,,Žvaigždė“ pastate (dabar čia pašto skyrius) vyko viešas parodomasis teismas. Atvykęs NKVD karinis tribunolas bylą greit išnagrinėjo ir nuteisė J. Uksą, A. Gomuliauską, S. Matutį ir J. Kateivą mirties bausme sušaudant. Likusieji nuteisti po 10 metų lagerio ir po 5 metus tremties, išskyrus ryšininką Petrą Tupiką, gavusį 7 metus lagerio ir 5 metus tremties.
Vėliau mirtininkams bausmė pakeista į 20 metų katorgos, išskyrus J. Uksą-Gegužį. Jam bausmė įvykdyta 1945 m. spalio 25 d. Vilniuje, NKVD kalėjimo rūsyje, kartu su 10-čia pasmerktųjų. Visi jie buvo užkasti Tuskulėnuose. Dabar ten įkurtas memorialas žuvusiesiems.
Vėliau dar suimtos ir nuteistos partizano A. Gomuliausko sesuo Stasė Gomuliauskaitė, gim. 1922 m., ir Dauginių kaimo gyventoja Petronėlė Voroneckienė, siuvusi vyrams uniformas ir slaugiusi savo namuose sužeistą partizaną.
Laikas išdildė žinias apie kovojusius ir žuvusius vyrus. Neberadome juos menančių žmonių. Praeivis, perskaitęs ant KGB rūmų sienos kampo J. Ukso pavardę, težino, jog tai buvo veiklus Mažeikių krašto partizanų būrio vadas.
Albertas RUGINIS
