Gajutė ABELKIENĖ
Antradienį Mažeikių rajono savivaldybėje susirinkę rajono gydymo įstaigų vadovai aptarė iškylančias problemas, dalijosi džiaugsmais ir rūpesčiais. Pagrindinė mintis, išsakyta susitikimo metu, – specialistų trūkumas ir finansavimo mažėjimas bei pacientų požiūris į gydytojus.
Kvietė išsakyti problemas
Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Irena Macijauskienė eiliniame gydymo įstaigų vadovų susitikime kvietė išsakyti problemas, pasitarti, kuo galima padėti, kaip geriau tenkinti pacientų poreikius. Pasak jos, iškyla daug klausimų, pacientai išsako savo nepasitenkinimą dėl didelių eilių, pasitaiko įstaigų darbuotojų neetiško elgesio atvejų ir kitų problemų.
Vicemerė padėkojo Greitosios medicinos pagalbos centro vadovei Virgai Domeikienei už greitosios medicinos pagalbos ekipažų budėjimą šventės metu ir pasidžiaugė, kad rimtų incidentų išvengta.
Finansavimo neskirta
Savivaldybės gydytoja Daiva Jurkūnienė informavo apie Visuomenėssveikatos rėmimo specialiosios programos lėšas. Pasak jos, šie metai buvo nesėkmingi gydymo įstaigoms: „Pernai gauta daugiau lėšų, šiemet jų gerokai sumažėjo. Gautos 23 paraiškos, bet ne visas galėjome patenkinti, daug atmesta. Gautas finansavimas ligoninei dėl mineralinio kaulų tyrimo, PSPC – profesinei kvalifikacijai, odontologinės priežiūros kokybės gerinimo programai, GMPC skirta lėšų įsigyti defibriliatoriui, „Medikvitai“ – ligų diagnostikai ir kt. Pinigus išskirstėme ir sąskaitoje liko 29 ct. Jeigu metų eigoje atsitiktų taip, kad gautume viršplaninių lėšų, kažką galvosime.“
I. Macijauskienė apgailestavo, jog ne visų įstaigų poreikiai patenkinti, tikino, jog norėjo daugiau padėti ligoninei: „Atsiprašome įstaigų, kurių steigėjai yra ne Savivaldybė, kad ne visų prašymus patenkinome, to ir negalime padaryti. Pirmiausia žiūrime patenkinti Savivaldybės įstaigų poreikius. Paraiškas vertina komisija, sudaryta iš 7–9 asmenų, ir skiria lėšas. Jeigu bus pinigų, reikės skelbti naują konkursą, bet tai bus jau po liepos 1 d.“
Didelių eilių nėra
Vicemerė norėjo išgirsti, kokios eilės susidaro pas gydytojus, ypač šeimos. Viekšnių dr. A. Biržiškos sveikatos centro direktorė Aušrelė Gurauskaitė tikino, jog dėl eilių problemų nėra: „Profilaktinius greit atleidžiame, o kur reikia daug receptų rašyti, tie ligoniai skambina iš anksto ir užsiregistruoja. Kartais eilės susidaro, nes vyresnio amžiaus žmonės reikalauja daugiau dėmesio ir laiko. Pagaliau seni žmonės ilgai rengiasi, daug šneka.“
Jai pritarė ir UAB Tirkšlių sveikatos namai direktorė Danė Perminienė: „Mes irgi teikiame socialines paslaugas, nes pacientai nori ateiti pasikalbėti, todėl vaistus išsirašo tik mėnesiui, o ne ilgesniam laikui. Pas mus kaimiečiai tvarkingai užsiregistruoja, bet ateina, kaip Dievas duoda. Būna tarpas, kad nieko nėra, o paskui sueina keli vienu metu.“
Pasak VšĮ Sedos PSPC vyr. gydytojos Vilmantės Stankevičienės, pacientai tą pačią dieną patenka pas šeimos gydytoją: „Kartais siūlome užregistruoti kitai dienai, jei nėra labai skubu, tačiau jie sėdi ir laukia. Sergančiųjų nemažėja, matyt, lemia permainingi orai.“
I. Macijauskienės teigimu, būna, kad laukia eilėje pas gydytoją, nes jis turi didesnį krūvį nei kiti, o norma yra 1200–1500. Pasitaiko besiskundžiančių, jog turėjo taloną tam tikrai valandai, bet reikėjo dar laukti. Gydytojų tikinimu, į tarpus įeina ekstra ligoniai, be to, ne su kiekvienu vienodai užtrunkama, todėl tenka palaukti ilgiau.
VšĮ Mažeikių PSPC direktoriaus Audriaus Stankevičiaus nuomone, patekti pas šeimos gydytoją tą pačią dieną yra norma ir labai gerai, tik nereikia pasiduoti spaudimui, nes senyvas žmogus ateina sveikatos problemų spręsti. Jam svarbesnių reikalų nėra, o jaunesnis nori pas gydytoją užtrukti 5 minutes, paskui nulėkti dar kitus reikalus susitvarkyti.
„Tegu su giminaičiais pasikalba, kaip užsieny yra, kai išrašo aspirino ir koka kolos, sako, pirmas vaistas nuo viduriavimo. Parvažiuoja užsieniečiai atostogų metu ir papasakoja, kaip ten yra, džiaugiasi, kad pas mus gali apsilankyti“, – siūlė direktorius.
Kad didelių eilių pas šeimos gydytojus nėra, tikino ir UAB „Medikvita“ direktorė Liudmila Riabova. Pasak jos, gali tekti ateiti kitą dieną, jeigu kuris nors iš gydytojų atostogauja.
Padėtis pasitaisys
A. Stankevičiaus teigimu, su šeimos gydytojais problemų nekyla, jų būna su odontologais, ypač kai pacientai nori būtent pas jų pasirinktą odontologą: „Kartais būna, kad nebelieka talonų, o taip kiekvienas gydytojas iš ryto pateikia po kelis talonus. Tai antrinė paslauga, ji užtrunka valandą ir daugiau. Turime penkis odontologus, kurie garantavo, jog tikrai bus talonų ir kiekvienas norintis pas odontologą papuls, gal ne pas tą, pas kurį norėjo, bet papuls.“
Vicemerė informavo, jog buvo nusiskundimas, kad ateina 7 val. ryto ir, kai pradeda dirbti registratūra, pasako, kad talonų nebėra.
Pasak Mažeikių PSPC direktoriaus, tai galėjo būti išimtinis atvejis, gal atostogų metas, kai atostogauja 2–3 gydytojai ir talonų išvis nebuvo: „Gydytojai pasiskaičiuoja maždaug pusvalandį pacientui, dar vaikai, profilaktiniai patikrinimai, tada pagal darbo laiką, kiek laisvo lieka, duoda talonus. Matau, kada kyla problemų. Bandysime jas spręsti per darbo apmokėjimą, gal pagal aptarnautų žmonių skaičių ar panašiai. Įvedus tvarką, pasitaisė reikalai su šeimos gydytojais. Bandysime ir čia pakeisti. Manau, patvirtinus naują tvarką, problemų neliks ir čia.“
Trūksta kardiologų
Svarbiausia problema, kurią kėlė gydymo įstaigų vadovai, – kardiologų ir apskritai specialistų trūkumas rajone.
Pasak L. Riabovos, kardiologo konsultacijai skirtos 4 vietos per savaitę. Pacientai susirenka 7 val., nors registratūra pradeda dirbti nuo 7.30 val.: „Vieną rytą buvo 12 pensininkų.“
Pasak A. Lidžiaus, reikia surinkti informaciją, kiek yra atvažiuojančių kardiologų, nors visi veržiasi pas Dianą Stravinskienę: „Su šeimos gydytojo siuntimu pas specialistą mokėti iš tikrųjų nereikia, bet, aišku, privačios klinikos prigalvoja visokių mokesčių. Žmonės irgi gudrauja, sugalvoja pasidaryti konsiliumus, nueina pas atvažiuojančius, paskui pas D. Stravinskienę. Aišku, problema didelė, bet jūs žinote, kad mes mokome rezidentą, padedami Savivaldybės, kaip tik kardiologą, po trejų metų sugrįš. Ligoninėje didžiausia problema – specialistų trūkumas, daugiau nėra problemų. Galėtume dar du kardiologus priimti. Gydytoja atsakinga, ne tik konsultuoja, bet ir gydo, nors ji turėtų tik konsultuoti.“
A. Gurauskaitės teigimu, kai kuriuos vaistus gali rašyti tik kardiologas.
Neturi mokėti
L. Riabovos teigimu, privačios gydymo įstaigos gali mokesčius imti, jeigu pasibaigė kvotos, tačiau siuntimų vis tiek prašo.
Pasak ligoninės direktoriaus, ligonių kasos ambulatorines paslaugas apmoka visas, bet įstaigos neturi viršyti kvotų.
Vicemerė taip pat patvirtino, jog žmogus, gavęs siuntimą pas specialistą, vis tiek turi primokėti, o A. Lidžius informavo, jog tokiu atveju pacientas turi teisę skųstis ligonių kasoms: „Iš pradžių skundžiasi įstaigos vadovui, jeigu netenkina atsakymas, kreipiasi į Šiaulių teritorinę ligonių kasą. Jeigu ir ten nesulaukia pagalbos, kreipiasi į teismą.“
Susitikimo dalyviai sakė, jog kartais siuntimai būna ne visai užpildyti ar su kitais trūkumais, tačiau, jų nuomone, ne tai svarbiausia. Pasak A. Lidžiaus, priežastis ta, kad medicina nemokama: „Gydytojų nėra, pinigų nėra ir laukiame inventorizacijos etapo, kai ligoninės bus uždarinėjamos, bus daug slaugos ligonių, tokių kaip Sedos. Va taip dabartinė valdžia bandys spręsti tą klausimą, taip kad čia problema ne siuntimai, o kad nėra pinigų ir specialistų.“
Svarbu požiūris
Ligoninės vadovas tikino, jog gydytojams labai svarbus visuomenės ir politikų požiūris: „Ypatingai Sveikatos komiteto pirmininkės požiūris, kada prisiklausiusi visokių gandų reikalauja gydytojų atsiprašyti už nebūtus dalykus, kai gydytojai padaro viską, ką gali, bet jie nėra dievai. Miršta ir naujagimiai, ir jauni žmonės, ir vyresni, ir senesni. Taip specialistus ir atbaido. Praradome labai gerą ginekologą, išvažiavo dirbti į Telšius. Kai girdi atsakingų politikų tokias kalbas, yra kaltinami, tai ko mes norime, kad gydytojai Mažeikiuose dirbtų. Tuo labiau, kad esame nutolę nuo didžiųjų administracinių centrų, esame pačiame pakraštyje. Situacija tik blogės. Gydytojų trūks katastrofiškai, beveik visi pensinio amžiaus. Sulaukiame per metus vieno gydytojo ir tik to, už kurį sumokame. Tai lašas jūroje, mums reikia kokių dešimties gydytojų.“ Pasak A. Stankevičiaus, būtina šviesti pacientus, aiškinti jiems, kad už tokį ubagišką finansavimą, kokį valstybė skiria, specialistai Lietuvoje nedirbs: „Liko arba senstantys, arba pasenę, arba dėl kitų priežasčių nenorintys išvažiuoti. Visi kiti lekia į užsienį, nes ten moka nuo 8 iki 10 kartų geriau, todėl trūksta kardiologų, kitų specialistų, tuoj trūks šeimos gydytojų. Gavau vokiečių pasiūlymą el. paštu, kad reikalingi šeimos gydytojai, surašyti visi „gerumai“, metinis užmokestis 80 tūkst. eurų. Mūsų gydytojų atlyginimai iki 10–12 tūkst. per metus. Nesunku paskaičiuoti skirtumą. Garantuojamas darbas sutuoktiniui, vaikams ikimokyklinės įstaigos, kompensuojamos persikraustymo ir kitos išlaidos. Lengvesni nemokami kursai. Čia yra šaknys, todėl reikia šviesti mūsų pacientus, kad už tokią sumą niekas čia nedirbs, ir tada jie lauks ne valandą ir ne dvi, o savaitę.“
Mažeikių PSPC direktoriaus mintims pritarė ir A. Lidžius, pasak kurio, daug problemų kyla dėl gydytojų trūkumo: „Birželio mėnuo ligoninėje ypač sunkus terapiniams ligoniams. Susirgo vedėja, vos radome, kas pabudėtų skyriuje. Visi atsisako. Mūsų gydytojai dirba Mažeikiuose privačiai, važinėja į Airiją, Angliją, išskrenda savaitgalį, pabūna kokiame Londone ir grįžta su viso mėnesio atlyginimu per dvi dienas.“
Galės išsakyti ministrui
I. Macijauskienė prašė gydymo įstaigų vadovų išsakyti tas pačias problemas sveikatos ministrui, kurio vizito tikimasi sulaukti rudenį.
Ligoninės direktoriaus teigimu, Mažeikių gydytojai yra tik vykdytojai: „Mes nesame atitrūkę nuo Lietuvos, pas mus tos pačios problemos, kaip ir visoje šalyje, o kaip mums prisitraukti iš kitur budinčių gydytojų? Manau, po penkerių metų prasidės ligoninių griūtis. Gydytojas suserga ir viskas griūva.“
Pasak A. Lidžiaus, Mažeikiuose padėtis labai gerai atrodo, nes šeimos gydytojai gerai dirba, nereikia tiek daug hospitalizuoti, bet reikia kelti klausimą dėl investicijų, specialistų, mokamos medicinos: „Jei padarytų kaip Latvijoje, kad reikėtų mokėti bent po kokį eurą, tai eilės sumažėtų. Dažnai žmogui reikia psichologo, o ne gydytojo. Apie tai reikia kalbėti su ministerijos atstovais.“
