„Lietuvos geležinkeliai“ skelbia, kad pirmą kartą istorijoje visuomenei atvėrė aukščiausią ir ilgiausią tiltą Lietuvoje. Teoriškai tai tiesa, tačiau tarp pirmųjų lankytojų buvo nemažai, kurie tiltu eina jau ne pirmą kartą. Vargu ar rastum žmogų apylinkėse, kuris čia nebuvo užlipęs.
Oficialūs šaltiniai teigia, kad Raseinių rajone esančio tilto aukštis yra 42 metrai. Aukščiu jis lenkia ir tokius turistinius objektus kaip Anykščių lajų takas ar Labanoro girioje esantis aukščiausias apžvalgos bokštas.
Tilto ilgis – 599 metrai. Šis tiltas eina virš Lyduvėnų gyvenvietės, esančios tarp Raseinių ir Kelmės, Dubysos slėnyje.
Pirmosios ant tilto užlipusių smalsuolių grupės – tikri laimės kūdikiai. Vietų skaičius šiai pramogai – ribotas. Vis dėlto, tai aukščiausias ir ilgiausias tiltas Lietuvoje.
Vos paskelbus apie galimybę pasivaikščioti Lyduvėnų tiltu, visos vietos į ekskursijas buvo užpildytos per kelias valandas. „Lietuvos geležinkeliai“ netrukus spręs, ar rengs panašias ekskursijas ateityje reguliariai.
Anksčiau ant tilto žmonės patekdavo išskirtiniais atvejais ir su griežta tilto prižiūrėtojų palyda. Tokią pramogą tekdavo pradėti organizuoti prieš kelias savaites. O kartais leidimas nebūdavo suteikiamas.
Dabar čia kartais važiuoja krovininiai traukiniai. Vieni lekia į Kaliningradą, o kiti ties Taurage pasisuka į Klaipėdą. Čia nuolat dirba trys darbuotojai ir apsauga.
Darbuotojai kasdien turi darbo – tai paveržti, tai kokią detalę pakeisti. Apsaugos darbuotojas nuolat saugo tilto prieigas. Sako, kad dar neteko panaudoti ginklo – žmonės supratingi.
Lyduvėnų tilto istorija prasidėjo 1916 m. – tuo metu čia vokiečių kariuomenės pastatė medinę estakadą. Nors ir nebuvo tinkamas traukinių eismui, tuo metu Lyduvėnų tiltas buvo vienas didžiausių medinių tiltų Europoje.
1918 m. šioje vietoje pastatytas plieninis tiltas, juo vyko intensyvus keleivinių ir krovininių traukinių eismas, o pats tiltas laikytas technikos stebuklu.
Besitraukdami vokiečiai 1944 metais tiltą susprogdino, o 1952 m. pastatytas dabartinis tiltas. Tilto apačioje ir pakraščiuose galima rasti senojo tilto likučių bei karinių įtvirtinimų.
Vietiniai gyventojai sako, kad čia ant tilto yra užlipę ne po vieną kartą. Tiesiog ateidavo pas sargybinius, kurie paskambindavo savo vadovams. Kai traukinių nebūdavo, sargai leisdavo pasivaikščioti.
Patys seniausi Lyduvėnų gyventojai mena, kad atstatant tiltą žuvo ne vienas žmogus. Vėliau tiltas visą laiką traukdavo smalsuolius, tačiau apsauga čia visada buvo griežta, o sovietmečiu – karinė.
Ekskursijoje dalyvavusi moteris pasakojo, kad vieną kartą teko viduryje tilto tupėti susigūžus, nes netikėtai atvažiavo traukinys. Kai kurie vietiniai vaikystėje šiuo tiltu vaikščiodavo į mokyklą.
Didžiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas paskelbtas Kultūros paminklu. Šiuo tiltu važinėja krovininiai traukiniai, pėstiesiems jis nėra pritaikytas. Be to, tai saugomas strateginis objektas.
Alvydas Januševičius / 15min.lt
