Vilniaus savivaldybė ieško, kas galėtų kremuoti ir laidoti vienišus ar neatpažintus asmenis. Konkurse susiruošusios dalyvauti įmonės „Ligamis“ direktorius pasipiktino itin aukštais reikalavimais. „Taip dažniausiai būna norint išmesti nepageidaujamus dalyvius“, – savo mintis dėstė direktorius Juozas Čiplys, kuriam savivaldybė atkerta, kad konkurso sąlygos parašytos laikantis rekomendacijų.
Vilniaus savivaldybė birželio pradžioje paskelbė viešąjį konkursą – ieško, kas galėtų kremuoti vienišus Vilniuje gyvenusius ir mirusius asmenis, taip pat palaidoti neatpažintus žmones, mat kremuoti jų neleidžia įstatymai.
Kol kas savivaldybei šias paslaugas teikia bendrovė „Lakrima“. Kasmet vidutiniškai palaidojama apie 100 neatpažintų arba neturinčių artimųjų asmenų.
Dabar konkurse panoro dalyvauti ir „Ligamis“, tačiau pasirodo, kad negali, nes neatitinka vieno iš reikalavimų. Savivaldybė prašo, kad konkurse dalyvaujančios įmonės per pastaruosius trejus metus turėtų tokių paslaugų sutarčių (ne daugiau nei tris), kurių bendra vertė siektų 70 tūkst. eurų.
„Ligamio“ direktoriaus J.Čiplio teigimu, tokia nuostata yra sunkiai įgyvendinama. Esą net ir didžiausios tokių paslaugų užsakovės nepasirašo tokios didelės vertės sutarčių.
J.Čiplys: sąlygos parašytos konkrečiam tiekėjui
„Ligamio“ direktorius netiki, kad rengiant viešojo konkurso sąlygas galėjo būti padaryta klaida.
„Nebūna čia klaidų, viskas čia yra sąmoningai. Mes nesame naujas žaidėjas rinkoje, ir savivaldybės konkursas savo apimtimi nėra didelis“, – pasakojo J.Čiplys.
Vyras pateikė pavyzdį – 2015 metais dirbo su Lazdynų greitosios pagalbos ligonine, kur mirusiųjų skaičius per metus siekdavo 600.
„O savivaldybė kalba apie 500-600 per trejus metus. Bet pinigais ta mūsų sutartis tai buvo maža“, – J.Čiplys pasakojo, kad sutarties su Lazdynų ligonine vertė tesiekė 10 tūkst. eurų.
Savivaldybė skaičiuoja, kad per metus palaidojama apie 100 neatpažintų asmenų, tačiau taip pat nurodo, kad konkursą laimėjusiai įmonei per trejus metus gali reikėti pasirūpinti daugiau nei 500 mirusiųjų.
„Įkaltos brangios sutartys, nors pagal apyvartą mes tenkiname tuos reikalavimus. Reikalavimas yra specialiai padarytas. Kažkas turi brangią sutartį kažkokią, ir pagal jas bando praeiti“, – įtarinėja J.Čiplys.
Jis gūžčioja pečiais nesuprasdamas, su kuo konkurentai galėtų būti pasirašę tokios didelės vertės sutartis, kai net vieni didžiausių užsakovų Vilniuje ir aplink moka kur kas mažiau.
„Mes turime sutartį su Trakų rajono savivaldybės administracija ir jos vertė gal 10-12 tūkst. eurų. Kažkokia įmonė turi su Vilniaus miestu, kažkokia – su Vilniaus rajonu. Ir dar viena ar dvi ligoninės. Tai bendroje sumoje ta rinka tokių paslaugų pirkimo nėra labai didelė. 70 tūkst. eurų yra labai dideli pinigai. Todėl tos sumos ir atrodo taip keistai, nelogiškai“, – rankomis skėsčiojo J.Čiplys.
Jeigu verslininkai apie tokias konkurso sąlygas būtų žinoję iš anksto, pasak jo, būtų ir pasiruošę.
„Kitas klausimas yra jau, kiek realiai, o kiek fiktyviai. Norint, galima susiorganizuoti. Pasidarai kelis UAB’us – mama, tėtis ir draugai. Tarp tų UAB’ų pasirašai sutartis, stumdai kažkokias paslaugas, paleidi per tarpininkus. Pavyzdžiui, visus fizinius asmenis formini per vieną, padarai sutartis tarp pirmos ir antros įmonės, ir išeina, kad viena jau turi didelę sutartį, didelį kontraktą“, – kalbėjo laidojimo paslaugų įmonės direktorius.
Tuo metu savivaldybė jau ruošia atsakymą į jo pretenziją – viskas esą padaryta laikantis rekomendacijų.
Pretenzijų laiku nesulaukė
„Siekiant, kad visi suinteresuoti tiekėjai, taip pat ir bendrovė „Ligamis“, prieš paskelbiant pirkimą turėtų galimybę susipažinti su pirkimo dokumentų sąlygomis, jie galėjo iki gegužės 22 d. teikti klausimus, pastabas ar pasiūlymus dėl pirkimo dokumentų projekto, kuris buvo paskelbtas viešai gegužės 12 d., Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, tačiau to nepadarė“, – 15min paaiškino Vilniaus savivaldybė.
Kodėl „Ligamis“ laiku nepateikė pasiūlymų ar pastebėjimų? J.Čiplys aiškino, kad tiesiog laiku nepastebėjo viešai pateiktos informacijos.
„Norint normaliai daryti konsultacijas su verslu, nepatingima labiau viską komunikuoti, nei kažkur tyliai patalpinti ir paskui sakyti, kad buvo paskelbta“, – aiškino „Ligamio“ atstovas.
Savivaldybė į 15min klausimą, kodėl numatyta būtent 70 tūkst. eurų riba, konkrečiai taip ir neatsakė. Toks reikalavimas esą numatytas remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis. Negana to, konkurse, savivaldybės teigimu, numatoma ir lengvinanti aplinkybė.
„Siekiant, kad kuo daugiau tiekėjų atitiktų kvalifikacinius reikalavimus, prašoma ne vienos sutarties, kaip numatyta rekomendacijose, o nuo 1 iki 3 nurodytų sutarčių, kurių suminė vertė turi būti ne mažesnė nei 70 tūkst. eurų be PVM“, – rašoma savivaldybės laiške 15min.
Krematoriumas žada paslaugas pasiūlyti pigiausiai
Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas 15min pasakojo, kad norėtų dalyvauti Vilniaus savivaldybės paskelbtame konkurse. Tačiau kol kas dar nežino, ar atitinka visas sostinės valdžios keliamas sąlygas.
„Norėtume dalyvauti, nes mes kol kas vieninteliai Lietuvoje galime tokią paslaugą teikti. Mes dar nenagrinėjom labai giliai, tik ką kalbėjom, kad reikia pasižiūrėti sąlygas“, – kalbėjo V.Labanauskas.
Pasak jo, kremavimo paslaugas Kėdainių krematoriumas galėtų teikti pigiausiai, nes kitos įmonės galėtų veikti tik kaip tarpininkės, ir dėl to paslauga pabrangtų.
Tačiau V.Labanauskas dar žada įvertinti, ar 70 tūkst. eurų sutarčių vertės reikalavimas yra teisingas ir pagrįstas.
„Jeigu viena sutartis, tai didelė. Bet nenoriu komentuoti, nes tų detalių dar nežinau. Ar jie turi omenyje, kad sutartis su kažkokiu partneriu ir yra tiek suteikta paslaugų, ar yra vienos paslaugos su N partnerių suma. (…) Mes norėtume dalyvauti. Matome galimybę ir prasmę, kad saugant mūsų kraštą ir savivaldos žemę, geriau kremuoti ir urnas saugoti“, – aiškino Kėdainių krematoriumo darbuotojas.
Jurgita Lapienytė / 15min.lt
