Šeštadienį Viekšniuose, Juodeikių pušyne, šurmuliavo Viekšnių miesto seniūnaitijų šventės „Visi Viekšniai kartu“ dalyviai Tai vienas iš renginių, skirtų Viekšnių savivaldos 225-osioms metinėms paminėti. Šiame renginyje dalyvavo ir ypatinga viešnia – Vasario 16-osios akto signataro profesoriaus Mykolo Biržiškos anūkė, atvažiavusi į Lietuvą iš tolimųjų Jungtinių Amerikos Valstijų, Kalifornijos.
Išmokė mylėti Lietuvą
„Būdo žemaičių“ pakalbinta M. Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė-Leon teigė, kad šis vizitas į Lietuvą – jau šeštasis. Pirmą kartą apsilankė dar 1993 m. kartu su mama ir broliu: „Mano senelis nuolat kartodavo, kad grįšim į Lietuvą. Jis visada kalbėjo tik lietuviškai, sakė, kad angliškai nemoka. Tik būdama 16 metų netyčia sužinojau, jog jis puikiai kalba angliškai, bet niekam apie tai nesakiau. Šeimoje visada kalbėjome lietuviškai. Lietuviškai moka ir mano vaikai, anūkai. Mano vyras, kuris buvo ne lietuvis, net buvo išmokęs lietuvių kalbą. Kol Lietuva buvo Sovietų Sąjungoje, maniau, kad niekad negalėsime apsilankyti, nes ši santvarka niekada nesugrius. Apsidžiaugiau ir atsirado viltis grįžti į gimtąjį kraštą. Tada apsilankėme ir Viekšniuose, kur gimė mano senelis, jo broliai ir mano mama. Mane ir pavadino Venta gimtinės atminimui. Buvo labai smagu ir keista sugrįžti čia. Šį kartą viešėsiu keturias savaites, tad turėjau laiko apsilankyti Viekšniuose, paskui dalyvausiu giminės susitikime, dar turiu ir kitų reikalų.“
Nori perlaidoti
„Būdui žemaičių“ pasidomėjus, kokie artimiausi viešnios planai, ji su didžiuliu entuziazmu pasakojo labiausiai norinti perlaidoti savo senelio ir močiutės palaikus Vilniuje, Rasų kapinėse. „Dabar labai tinkamas laikas – artėja Lietuvos valstybės šimtmetis, surastas Vasario 16-osios aktas, tad būtų labai šaunu, kad senelių palaikai atsidurtų gimtinėje, Lietuvoje, taip patvirtinant jo lietuvybę, jo lietuviškas šaknis, – sakė M. Biržiškos anūkė. – Iš pradžių galvojome grąžinti į Lietuvą tik senelio ir močiutės palaikus, tačiau Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius sako, jog būtina perlaidoti ir kitus du brolius, juk jie visi dirbo Lietuvai, tai visi ir turėtų ilsėtis gimtojoje žemėje. Tai ilgas ir brangus procesas, o aš pensininkė, tai nėra taip lengva viską paruošti ir įgyvendinti planus, bet tikiuosi, kad viskas pavyks.“
V. Barauskaitės-Leon teigimu, jų šeima padovanojo Signatarų namams visą M. Biržiškos kabinetą, tad dabar apsilankiusieji čia gali pamatyti, kokioje aplinkoje dirbo Vasario 16-osios akto signataras.
Be to, viešnia prisipažino paveldėjusi iš tėvo žemės plotą Pasvalio rajone ir dabar norinti aptarti su tos žemės kaimynais, ką ten būtų galima padaryti: „Nenoriu jos šiaip sau parduoti, norėčiau, kad liktų atminimas.“
Įspūdžiai puikūs
M. Biržiškos anūkė džiaugėsi gražėjančia Lietuva, jos nuomone, Lietuva labai tvarkinga, graži, stipri šalis, ir ji visada nori čia sugrįžti. Pasak jos, džiugu, jog dar yra žmonių, saugančių tautinį paveldą: „Labai noriu apsilankyti pas žolininkę Jadvygą Balvočiūtę. Buvau pas ją jau porą kartų, bet vėl noriu nueiti. Ji nepaprasta moteris, sauganti liaudies išmintį. Tikiu, jog žolelės gydo, tik jas reikia kitaip vartoti, nei cheminius vaistus. Man labai patinka jos gydomosios arbatos.“
Tačiau V. Barauskaitė-Leon apgailestavo, jog lietuviai labiau linksta į amerikietiškumą, darosi kosmopolitai, per daug dairosi į užsienį.
Paklausta, kokį įspūdį jai paliko Viekšnių miesto seniūnaitijų šventė, viešnia tikino, jog patį geriausią: „Man labai patinka šventės. Aš ilgai dirbau tokį darbą, organizuodavau didžiulius renginius, o šita šventė labai šilta, maloni. Džiugu, kad žmonės moka linksmintis, draugiškai bendrauti. Smagu buvo čia pabūti.“
Vyko pirmą kartą
Kaip šventės pradžioje sakė Viekšnių bendruomenės pirmininkė Genovaitė Čiužienė, toks renginys, suburiantis viekšniškius, rengiamas pirmą kartą. Norėta, kad ši šventė būtų gera proga pabendrauti, iš arčiau susipažinti su seniūnaičiais ir bendruomenės taryba, bendruomeniškai praleisti laiką gamtos prieglobstyje.
„Gyvenimo tempas, informacijos gausa, susvetimėjimas – tai didžiausi trukdžiai susitikti kaimynams, draugams. Šio renginio mintis ne nauja – seniai tvyrojusi ore – priminti viekšniškiams vietą, kur vykdavo Joninės, gegužinės, kur rinkdavosi minios žmonių į įvairiausius renginius, taigi, susitikti Juodeikių pušyne pasportuoti, gerai ir sveikai praleisti laiką, pabūti viekšniškiais, kaimynais, draugais, pamirštant savo darbovietes, pareigas. Vasario mėnesį išrinktiems seniūnaičiams teko svarbi susipažinimo misija – sukviesti savo seniūnaitijos žmones, suburti juos į komandas“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Visų penkių seniūnaitijų atstovai įsirengė savo kiemelius, pasipuošė vienodos spalvos marškinėliais. Susirinkusiuosius sveikino ir smagios šventės linkėjo bendruomenės pirmininkė ir Viekšnių seniūnijos seniūnas Kornėlijus Kryžius. Kol dalyviai ruošėsi varžyboms, košes jiems virė seniūno pavaduotojas Algimantas Kiudulas ir Viekšnių jaunųjų šaulių vadas Antanas Šliažas su padėjėjais.
Dalyvavo varžybose
Šventės vedėjas Paulius Mylė kvietė visus įsitraukti į varžybas, ką mielai ir padarė čia esantys: plojant smagiai palaikymo komandai vyrai traukė autobusiuką. Kita rungtis – kuo toliau numesti kelmą. Į šią rungtį įsitraukė ir vyrai, ir moterys. Skambant linksmai muzikai, norintys išbandė tinklinį kitaip: gaudant kamuolį užtiesalu. Vėliau vyko smiginio varžybos, atkakli virvės traukimo rungtis, viktorina. Varžybų nugalėtojams įteikti simboliniai prizai. Po šauniai praleisto laiko rungtyniaujant skambėjo Viekšnių miesto himnas, kurį darniai atliko visi susirinkusieji.
Mažiesiems šventės dalyviams taip pat netrūko veiklos: jaukiai išpuoštoje „Vaikų šalyje“ jie piešė, spalvino, žaidė įvairiausius žaidimus, į kuriuos juos įtraukė Pelyčių, Vilko, Zuikio personažai. Pušyno aikštelėje vaikučiai kartu su tėveliais pūtė didelius spalvotus muilo burbulus.
