Gajutė ABELKIENĖ
Rengiantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, vyksiančiam birželio pabaigoje, komitetuose svarstomi sprendimų projektai. Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto posėdyje daugiausia dėmesio skirta socialiniams klausimams. Išklausyta Mažeikių rajono savivaldybės socialinių įstaigų vadovų informacija.
Patikslino programą
Praėjusių metų rudenį buvo patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės socialinės paramos įgyvendinimo
programa 2017–2019 metams, kurioje numatytos įvairios priemonės: Bendruomeninio pagalbos vaikams centro veiklos koordinavimas, pagal galiojančius teisės aktus; Mažeikių rajono Nakvynės namų modernizavimas; Integralios pagalbos plėtros projektas, kuriame numatyta plėtoti integralią pagalbą (socialinęglobą ir slaugą) senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims jų namuosepagal Europos Sąjungosfondų investicijų veiksmų programos priemonę kompleksinės paslaugos šeimai; bus vykdomas projektas „Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai organizavimas ir teikimasMažeikių rajono savivaldybėje“.
Programos tikslai – užtikrinti valstybės socialinės politikos įgyvendinimą rajone: padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems asmenims, kurių pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas patiems pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausomų priežasčių, yra ribotas; teikti kokybiškas socialines paslaugas įvairioms savivaldybės gyventojų grupėms: organizuoti socialinių paslaugų teikimą Mažeikių rajono savivaldybės gyventojams, kurie dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturi gebėjimų ar galimybių savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jolantos Kekytės, programoje padaryti du pakeitimai, vienas jų – dėl lėšų skyrimo darbuotojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis, kitas – atsiradus dviem skirtingoms įstaigoms – Bendruomeniniam pagalbos vaikams centrui ir Plinkšių globos namams.
Gali atleisti
Komiteto posėdyje svarstyti sprendimai dėl galimybės sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti kai kuriuos socialinio būsto gyventojus. Kaip informavo Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Dimienė, viena gyvenanti moteris gauna 102 Eur pajamų per mėnesį, todėl Taryba turi teisę jai mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti. Sprendime siūloma socialinio būsto nuomos mokestį sumažinti 50 proc., kitas dvi gyventojas, auginančias po penkis nepilnamečius vaikus ir gaunančias vienam šeimos nariui atitinkamai 52 Eur ir 62 Eur, siūloma vieniems metams visiškai atleisti nuo nuomos mokesčio.
Privalo didinti
Pasak Turto valdymo skyriaus vedėjos Rimos Podelienės, kasmet socialinio būsto gyventojai privalo iki gegužės 1 d. deklaruoti pajamas. Praėjusį mėnesį buvo apdorotos deklaracijos ir 12 žmonių sąrašas pateikiamas svarstymui, nes kitame Tarybos posėdyje turės būti priimtas sprendimas dėl socialinio būsto ir būsto fondo sąrašų patvirtinimo.
Vedėjos tikinimu, tik vienas asmuo iš viso sąrašo turėtų likti socialiniame būste, kadangi jo pajamos, viršijančios valstybės leistinus 25 proc., sudaro 86 eurus. „Darbingumas 20 proc., tai aklas žmogus, todėl prašome jį palikti socialiniame būste, – sakė R. Podelienė. – Kitų keturių asmenų pajamos viršijo pakankamai daug, jie gyvena vieni, todėl prašome leisti su jais nutraukti sutartis. Likusiose šeimose auga daug nepilnamečių vaikų, todėl prašome jų socialinį būstą perkelti į būsto fondą ir toliau jie liktų gyventi tuose butuose, tik mokėtų didesnį nuomos mokestį iki kito deklaravimo.“
Dėl vieno gyventojo, turinčio negalią, kilo diskusijų, nes, pasak komiteto narės Audronės Šimkuvienės, buvo sudarytos visos sąlygos, kad tas žmogus išmoktų naudotis kompiuteriu ir galėtų pradėti dirbti: „Kažkoks paradoksas, mes motyvuojame žmogų mokytis, ieškotis darbo, o kai jis pradeda gauti papildomas pajamas, didiname mokesčius. Įdėtos didžiulės lėšos, kad būstas būtų pritaikytas, o dabar...“
R. Podelienės teigimu, žmogus nemetamas į gatvę, jam tik šiek tiek padidės mokestis ir tik iki Naujųjų metų, tačiau sprendimą priima Taryba.
Problemų yra
Pristatydama Bendruomeninio pagalbos vaikams centro veiklą direktorė Daiva Meškienė pasidžiaugė, jog liepos mėnesį pradės teikti naują paslaugą, taip pat pavyko suremontuoti vienos šeimynos patalpas. Pasak jos, rūpesčių taip pat nestinga, nes turi sunkių vaikų, iš dalies nukenčia kaimynai, todėl ieškoma įvairių sprendimo būdų. Taip pat yra problemų dėl kadrų, nes sunku rasti darbuotojų, galinčių dirbti biudžetinėse įstaigose, reikalingas psichologas, tačiau jų trūksta. Pasak vicemerės Irenos Macijauskienės, jau reikia galvoti apie transporto priemonę, nes autobusiukas jau 14 metų, reikia žiūrėti, ar verta jį remontuoti, o transportas itin reikalingas vežti vaikus pas gydytojus, į stovyklas ir kitur. Kalbėdama apie iš centro bėgančius vaikus, D. Meškienė sakė, jog daugiausia bėga tie patys vaikai. Kad išvengtų vagysčių, rengia vaizdo stebėjimo kameras.
Pasak Socialinių paslaugų tarnybos direktorės Zitos Jonauskienės, tai didžiausia socialinės paskirties įstaiga rajone, todėl yra daug darbuotojų, teikiamų paslaugų ir jų gavėjų. Pagrindinė paslauga – pagalba į namus. Taip pat dirba su socialinės rizikos šeimomis, turi Dienos centrą, kurį lanko socialinės rizikos ir socialiai remtinų šeimų vaikai, taip pat Krizių centrą, kuriame yra 15 vietų, šiuo metu 9 užimtos. Miesto pirtis veikia nepriekaištingai, šiuo metu remontuojama ir pradės veikti rugpjūčio pradžioje. Laukiama keturių automobilių, bus teikiamos masažisto, kineziterapeuto paslaugos.
Direktorės teigimu, didžiausia problema, kad, turint tiek daug darbuotojų, sunku juos išleisti atostogų: „Jeigu anksčiau naudodavomės viešųjų darbų programomis, šiemet negavome nė vieno darbuotojo ir nė vieno euro atostoginiams išmokėti, tačiau tikimės kaip nors susitvarkyti. Dalis darbuotojų jau atostogauja, gal pavyks išleisti ir kitus. Problema – sunku rasti darbuotojų, kurie dirbtų tokį sunkų darbą. Taip pat turime seną automobilį, o reikia vežioti ir dializuojamus paslaugų gavėjus, ir kitus.“
Plinkšių globos namų direktorės Birutės Vaičkienės teigimu, Plinkšių globos namai gyvuoja metus, juose yra 40 gyventojų – tiek, kiek vietų. Pavyko suformuoti puikų kolektyvą, dirba kineziterapeutė. Gautas finansavimas dviem projektams, tačiau pagrindinė problema – ūkinis pastatas. Neturi jokių pagalbinių, patalpų, sandėlių, palėpių, neturi kur pasidėti daiktų. Kita problema – lėšų trūkumas, ypač medikamentams. Taip pat nemokūs klientai, kurie sudaro daug problemų.
Pasak Nakvynės namų direktoriaus Antano Krivicko, jų įstaigai ypač reikalinga renovacija. Teikiama paslauga „saugi nakvynė“, kuria pasinaudojo jau per 60 klientų. Nusnaudę pradeda šokinėti pro langus, nes patalpos tokiai paslaugai nepritaikytos. Reikalingas transportas nuvežti ir į policiją, ir pas gydytojus, ir pan. Taip pat, pasak direktoriaus, reikalingas elektrikas-pagalbinis darbininkas, kuris sutvarkytų sulaužytus kranus, duris, elektrą ir kitus gedimus.
