Po „Būdo žemaičių“ publikacijų apie sodininkų bendrijų problemas redakcija sulaukia vis daugiau sodininkų reakcijos. Šį kartą – dėl nesutarimų su kaimynais.
Žūsta augalai
Kreipęsis į redakciją D. I. mano, jog artimiausias jo sodo kaimynas jau keletą metų nesiliauja kenkęs: „Prieš 6 metus sodininkų bendrijoje „Šilas ir Šilelis“ nusipirkome sklypą. Po poros metų, pasikeitus vieniems iš kaimynų, prasidėjo nesutarimai. Kadangi mano sklypas yra žemoje vietoje, o nebuvo kelio pralaidos, jis patvindavo. Tam, kad taip nebūtų, užtvenkiau mūros sienele. Tuomet kilo triukšmas. Prašėme pirmininko padaryti vandens pralaidą. Kaimyno, matyt, esama kerštingo: išsprendus šią problemą, prasidėjo kita“, – pasakojo D. I. Pasak jo, kaimynas vieną pavasarį chemikalais nupurškė žoles prie sklypų ribos, dėl ko žuvo 1 metro atstumu augę serbentai: „Nuo tada ir prasidėjo tikri nesutarimai. Kaimynas tikino nepurškęs, tačiau atėję į sodą jau keleri metai randame pažeistus augalus.“ D. I. įsitikinęs, jog jo daržovių – svogūnų, česnakų, agurkų, moliūgų kai kurių plotelių nykimui turi įtakos ne augalų ligos, kaip mano bendrijos pirmininkas, o chemikalai. Žmogus baiminasi dėl derliaus, kurio lapai, manoma, gavę chemikalų, vartojimo. Tyrimas laboratorijoje, nuo ko nukentėjo augalai, pasak D. I., brangiai kainuoja. Dalį jų pavykę atgaivinti, panaudojus sodininkų parduotuvėje pirktas priemones.
Statinys
Sodininkas tvirtino, jog ant jo žemės yra kaimyno, su kuriuo nesutaria, namo priestatėlis. Norėdamas apsaugoti savo sklypą, juolab, kad jame vaikščiodavo kaimyno svečiai – vaikai, aptvėrė tvora, o kaimynui nesutikus nugriauti priestatėlio, teko jį apeiti. „Tačiau ir tai nepadėjo: „Prieš kurį laiką nuvykę su žmona radome pažeidimų tvoroje ir vėl numirusius svogūnus, kurių labiausiai gaila, ir čenakus, o patvoryje – pupelių lapus“, – sakė D. I., pridurdamas, jog nesulaukia pagalbos iš bendrijos pirmininko, o patys, be bendrijos valdybos, problemų išspręsti nepajėgūs.
Kreipėsi raštu
„Pažymiu, kad pradėjus mums valdyti sklypą (nurodytas Nr., – aut. pas.), iškilo įvairių nesklandumų su kaimynu (nurodyta pavardė, – aut. pas.). Pirmiausia – mūsų žemės valdoje pastatyta kaimyno malkinė. Mes nenorime svetimo statinio savo žemėje, kuris mums trukdo. Ir dar – kaimynas kaupė mūsų sklypo teritorijoje savo buitines nuotekas. Bendrijai padėjus šį nemalonumą išspręsti, iškilo kitos.
2013 metų pavasarį pastebėjome nudegintą serbentų krūmą. Manome, kad jis buvo nupurkštas tokiais pat chemikalais, kuriais kaimynas purškė žolę greta nuosavų braškių. Apie tai žodžiu informavome pirmininką ir gretimą kaimyną.
2014–2015 metais pastebėjome savo sklype nežinomų asmenų išretintus česnakus, nuskintas cukinijas, patisonus, moliūgus... Taip pat 2015 m. buvo chemikalais nudegintas vieno aro pupelių plotas. Šį atvejį aiškinausi su kaimynu. Jis neigė, ką nors žinąs apie pupelių naikinimą.
Analogiškas atvejis pasikartojo ir 2016 m. Įtariame, kad tai yra sodo kaimyno neatsakingas elgesys ir nepagarba kaimynams, nes jokiame aplinkiniame sklype tokių reiškinių nėra buvę, įskaitant jo paties“, – rašoma prašyme sodininkų bendrijos pirmininkui Juozui Rozgai. Minėtu raštu buvo prašoma pirmininko įstatymu pareikalauti kaimyno iškelti malkinę ir sudrausminti pažeidėją nuo chuliganiško poelgio bei daržovių naikinimo. Į pirmininką, tuo pačiu tikslu, kreiptasi ir pareiškimu.
Akistata
Sodininkas tvirtino, jog su niekuo daugiau nekonfliktuoja ir niekas daugiau negali būti suinteresuotas jam kenkti.
Vakar D. I. ir jo žmona akistatoje su kaimynu dar kartą bandė išsiaiškinti, kas kaltas dėl augalų sunykimo, tačiau kaimynas kategoriškai neigė jam mestus įtarimus ir siūlė D. I. įsirengti vaizdo kameras. Kaimynas tvirtino, jog galintis parduoti jiems ir sklypą su statiniais.
Geodeziniai matavimai nė viename sklype nėra atlikti, o D. I. kaimynui sakė, jog nepasirašysiantis sutikimą dėl sklypo ribų, nes kaimyno sklypo statiniai per daug arti jo sklypo ribos.
Pirmininko pozicija
Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „Šilas ir Šilelis“ pirmininkas J. Rozga nemano, jog taip galėtų pasielgti numanomas kaimynas: „Kalbėjau ir su kitais kaimynais apie tai. Tai rimti, atsakingas pareigas užimantys žmonės. Jie tokiais niekais neužsiimtų. Tvarkingai moka mokesčius, tvarkosi sodą. Su valdyba dar spręsim. Jei atliktų geodezinius matavimus, paaiškėtų ribų klausimas. Jei kaimyno malkinė būtų D. I. teritorijoje, anas turėtų ją nusigriauti. Ginčijasi dėl ribų, bet nė vienas nedaro geodezinių. Norint parduoti sklypą, privalomi geodeziniai planai. Kitaip notaras netvirtina sandorio“. Pasak J. Rozgos, statiniai turi būti 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Birutė Šneideraitienė
Autorės nuotrauka
