Artėja miesto šventė. Jau trečius metus ji sutampa su festivaliu „Radviliada“, išsiskiriančiu istorinėmis paskaitomis, edukaciniais renginiais ir užsiėmimais. Gera proga prisiminti ir svarbiausius Kėdainiams žodžius, patyrinėti jų kilmę bei reikšmę.
Kokia Radvilų pavardės kilmė?
Giminės pradžia siejama su legenda: Krivis Lizdeika radęs vilko guolyje berniuką, pavadino Radvila ir užaugino. Taip, susiejant vardą su žodžių „rado vilko“ šaknimis, buvo bandoma pagrįsti istorinę Radvilos vardo kilmę. Kas būtent tokius aiškinimus sukūrė, dabar sunku ir atsekti. „Lietuvių kalbos žodynas“ pateikia tokią žodžio „radvila“ reikšmę bei porą sakinių kaip pavyzdžių: „rastinis vaikas, rastinukas, pamestinukas: Rado vaiką miške pamestą, kitas ir sako: ot ir bus naus radvila. Rastiniams vaikams (radviloms), našlaičiams, ištraukus numerius, ėjimas karūmenėn esti atidėtas“. Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojo dr. Laimučio Bilkio nuomone, Radvila yra dviskiemenis asmenvardis, sudarytas iš Rad- : rasti (rãd-o) ir vìl- : viltis „tikėtis“, viltis „vylimasis, tikėjimas, kad įvyks, kas laukiama, gera“.
Istorikų duomenimis (informacija iš Lietuvos dailės muziejaus e. svetainės), Radvilų giminė kilusi iš bajorų Astikų, kurių senoji tėvonija buvusi apie Kernavę. Vytauto Didžiojo laikais minimas Kristinas Astikas, Vilniaus kaštelionas ir jo sūnus Radvila Astikaitis, Trakų vaivada, miręs 1477 metais. Jis ir laikomas giminės pradininku. Jo vardas virto giminės pavarde ir pirmasis ja rašėsi jo sūnus – Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila, pramintas Senuoju.
Radvila Astikaitis ir buvo pirmasis mūsų miesto savininkas. Jam Kėdainius apie 1447 metus dovanojo Kazimieras Jogailaitis.
Kaip kirčiuojama Radvilų giminės pavardė?
Visų linksnių kirčiavimas pagal 3b kirčiuotę būtų toks:
Vienaskaita – Radvilà:
Kas? – Radvilà, ko? – Radvilõs, kam? – Rãdvilai, ką? – Rãdvilą, su kuo? – su Rãdvila.
Daugiskaita, kai turima omeny gimines, brolius, seseris, pusbrolius – Rãdvilos:
Rãdvilos, Radvilų̃, Radvilóms, Rãdvilas, su Radvilomìs.
Daugiskaita, kai turima omeny poros, šeimos pavardę (vyras, žmona, visa šeima) – Radvilaĩ:
Radvilaĩ, Radvilų̃, Radviláms, Rãdvilus, su Radvilaĩs.
Kokia Kėdainių ir Nevėžio pavadinimų kilmė?
Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Tačiau geriau remtis mokslo žmonių žiniomis. Žymus tikrinių vardų tyrinėtojas prof. Aleksandras Vanagas knygoje „Lietuvos miestų vardai“ (Vilnius, 1996) rašo taip: „Manoma, kad jo vardas pirmą kartą paminėtas 1372 m. Vartbergės kronikoje – rašoma Gaydine. XV a. istorikas J. Dlugošas jau mini Kėdainių miestą (oppidum Kieidany). Vėlesniuose istorijos dokumentuose miesto vardas rašomas įvairiai – oppidum Keidaini, Keidany, Keidony, Keidoni ir pan.. Atrodo, kad vardo lytis Kėdainiai yra kiek vėlesnė, nes XVII a. viduryje dar vartota forma Kėdainys (vietininkas Kėdainyse, rašoma Kiedaynise). Vardas neabejotinai asmenvardinės kilmės, kilęs iš asmenvardžio Kėdaĩnis ar pan. daugiskaitos. Tai vienas populiariausių gyvenamųjų vietų vardų darybos būdų lietuvių kalboje“.
Nevėžio vardo kilmė gana aiški. Mūsų proseneliai Nevėžį įvardijo kaip upę, kurioje nėra vėžių. Kai kas bando sieti Nevėžio pavadinimą su sanskritišku žodžiu vaagh, kuris reiškia „ūžti“, „ošti“, „šaukti“. Prie šio žodžio pridėjus neiginį „ne“ ir apibūdinama upė. Iš tiesų Nevėžis teka tyliai, neūžia ir nešniokščia. Tačiau kam sieti su sanskrito kalba, kai labai aišku, kad Nevėžis siejasi su vėžiu.
Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)
