Terminas „mažoji kultūros sostinė“ – dar visai šviežias, tačiau labai greit prigyjantis. Ypač kai tokia sostine įvardijamas artimas kraštas. Čia, Minijos vingyje, gyvena žurnalistas Vidmantas Matutis. Jis daug žino apie savo kraštą, nes čia prabėgo ir jo vaikystė. Pakvietė į svečius ir žadėjo supažindinti su krašto savitumais.
Mažoji Mažosios Lietuvos kultūros sostinė? Gal taip būtų dar tiksliau ir istoriškiau? Čia dar galima rasti lietuvininkų, tik šiam kraštui būdingų kultūros apraiškų, šišioniškių kalbos trupinėlių ir begalinę meilę bekraščiams vandenims.
Ką pamatyti Priekulės krašte? Tai geriausiai gali pasakyti vietinis, besidomintis krašto istorija. Žurnalistas Vidmantas Matutis – puikus gidas.
V.Matutis yra ne vienos knygos apie jūrą, marias ir žvejybą sudarytojas. Nenuostabu, kad visa kelionė vis traukia prie vandens. Tuo ir gyvena šis kraštas nuo neatmenamų laikų iki dabar.
Jei verstume iš žemaičių kalbos, šio miestelio pavadinimas reikštų „prie akmens“. Priekulėje derėtų neskubėti ir dažniau pakelti akis nuo šaligatvio. Kai kuriose vietose galima pamatyti atidengtas prieškario afišas. Anuomet tai buvo margas ir žaismingas miestas.
Dabar Priekulė didžiuojasi savo parku, kuriame vyksta visos šventės po atviru dangumi. Parkas įkurtas Minijos vingyje – paklysti būtų sudėtinga, juk niekur nepabėgsi.
V.Matutis dar vaikystėje su draugais čia maudėsi. Būdavo – čiumpa pripūstą traktoriaus kamerą, perplaukia didžiulį vingį. Tuomet siauriausioje vingio vietoje perneša kamerą į tą pačią vietą ir vėl plaukia.
Minija iš tiesų yra pavojinga upė, pasiglemžusi ne vieną gyvybę. Stipri srovė ir smėlis dažnai netikėtai pakeičia dugną, todėl net nesmarkiai įkaušęs žmogelis gali tapti lengva upės auka.
Miestelyje gyveno rašytoja Ieva Simonaitytė. Jos knygose vaizdžiai aprašoma šių vietų gyventojų kasdienybė, o jos name yra įkurtas muziejus.
Rašytojos kūriniuose net vardai parinkti. Vilius – vienas dažniausių šio krašto vardų. Jei netikite, užsukite į kapines ir paskaitykite.
Priekulėje vertėtų aplankyti net kelis kabančius beždžionių tiltus. Jie labai praverčia, kai Minijos vingiai išskiria gyvenvietes, o jauni žmonės lyg tyčia pasirenka sau antrą pusę iš kito kranto.
Modernėjanti pamario istorija
Kelionės palydovas V.Matutis veda iš miestelio Drevernos link, pakeliui vis parodydamas kokį įdomesnį vokiškos architektūros pastatą. Pasakoja, kokia įdomi vietinių lietuvininkų tarmė.
Mes dažnai, pažindami kokį kraštą, domimės jo praeitimi, o vėliau suprantame, kodėl šis kraštas dabar yra būtent toks.
Toliau lekiame į Dreverną. Pakeliui sustojame prie Vilhelmo kanalo, kuris buvo iškastas 1863–1873 metais. Jis sujungė marias su Minija.
Dreverna nuo seniausių laikų yra žvejybos ir prekybos vieta. Apie tenykščių gyvenimo būdą kalba ir žvejo sodyba-muziejus.
Prekybos beveik neliko. Nedaug ir žvejų. Dabar miestelis – daugiau poilsinis. Sutvarkytoje prieplaukoje žmonės laiko savo jachtas, katerius.
V.Matutis ant apžvalgos bokšto pasakoja, kaip kadaise su pažįstamu buvo paklydęs siautėjančiose mariose. Sutemo. Per stebuklą pasiekė krantą ir per žolynus išsikapanojo į sausumą. Galėjo baigtis tragiškai, nes marios per audrą labai klastingos.
Šiek tiek pavingiavus siauru keliuku, privažiuojame dar vieną pamario kaimelį – Svencelę. Iš senosios gyvenvietės nieko nelikę, tačiau čia įvyko metamorfozė.
Pakrantėje išrikiuoti konteineriniai nameliai. Juose nuolat verda gyvybė. Tai visiškai naujos kartos gyvenvietė, kur žmonės atvyksta paskraidyti jėgos aitvarais. Vasarą – ant vandens. Žiemą – ant ledo.
Mingė – du krantai, dvi realybės
Lietuvai yra būdingi gatviniai kaimai, tačiau retai kada vietoje gatvės yra upė. Beje, upė taip pat yra vienintelė Mingės gatvė. Mingė – tai tas pats, tik senesnis Minijos vardas. Dar anksčiau kaimas ir upė vadinosi tiesiog Minė.
Šimtametė žvejybinė istorija, vokiška kultūra, lietuvininkų langinės, keistos kapinaitės – visa tai paliko savo ženklus Mingės veide.
Taip pat veidą pakeitė ir laisva rinka. Gražiausi laivai ir restauruoti namai dominuoja dešiniajame Minijos krante. Kodėl? Nes jie yra nuo Klaipėdos pusės. Šioje pusėje mažai kas gyvena – dauguma atvažiuojantys.
Taip pat veidą pakeitė ir laisva rinka. Gražiausi laivai ir restauruoti namai dominuoja dešiniajame Minijos krante. Kodėl? Nes jie yra nuo Klaipėdos pusės. Šioje pusėje mažai kas gyvena – dauguma atvažiuojantys.
Mingės uoste galima sutikti žmogų, kuris yra jachta apiplaukęs pasaulį. Tai Andrius Varnas. Jis tai darė su savo dukra Rasa ir jos vyru Egoi. Nemažai kelio apiplaukė ir visiškai vienas.
Alvydas Januševičius / 15min.lt
