Atliekų tvarkymo paslaugas teikianti bendrovė „VSA Vilnius“ ėmėsi ir gamybinės veiklos – pradėjo suomiškų pusiau požeminių atliekų konteinerių „Molok“ surinkimą. Visi Vilniuje surinkti atliekų konteineriai keliaus į Kauno miestą – čia artimiausiu metu bus įrengtos 466 konteinerių aikštelės, kuriose į žemę bus įkasta daugiau nei 1,5 tūkstančio pusiau požeminių konteinerių.
„Esame pirmieji oficialūs atstovai Baltijos šalyse, kuriems suteikta teisė surinkinėti konteinerius mūsų pačių bazėje – pelnėme partnerių iš Suomijos pasitikėjimą. Net 26 metus šioje šalyje gaminamiems, bandomiems ir tobulinamiems konteineriams keliami itin aukšti kokybės reikalavimai“, – sako Jurgita Petrauskienė, „VSA Vilnius“ direktorė.
Iš viso „VSA Vilnius“ techninėje bazėje, esančioje sostinės Lentvario gatvėje, specialiai buvo įrengtos 200 kvadratinių metrų patalpos, kur pusiau požeminius konteinerius vienu metu gali surinkinėti 4 darbuotojai. Per dieną numatoma surinkti apie 20 konteinerių. Viso Kauno projektui skirtam 1521 konteineriui surinkti reikės paruošti ir sumontuoti apie 500 tūkstančių detalių.
Kauno savivaldybės skelbtą konkursą pusiau požeminių konteinerių įrengimui laimėjo bendrovė „Autokausta“. Šios bendrovės direktorius Juozas Kriaučiūnas pasidžiaugė, jog įmonė dar vienu projektu gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo Kauno mieste. „Pastaraisiais metais rekonstravome Laisvės alėją, pastatėme Kauno autobusų stotį, įrengėme Panemunės paplūdimį ir kempingą Jonavos gatvėje, rūpinamės miesto gatvių priežiūra ir remontu, tad mums patikėtas pusiau požeminių konteinerių įrengimas yra dar vienas svarbus žingsnis gražinant miesto aplinką“, – sako J.Kriaučiūnas.
Trečiame pagal dydį Suomijos mieste Tamperėje įsikūrusi „Molok“ bendrovė jau 26 metus yra pusiau požeminių konteinerių gamybos ir technologijų lyderė: 40-yje pasaulio šalių įrengta apie 150 tūkstančių čia pagamintų atliekų konteinerių. Suomiai pažymi, jog Kauno mieste numatomų įrengti konteinerių kiekis – išskirtinės apimties ne tik Lietuvoje, bet ir regione.
„Galime tik pasidžiaugti Kauno sprendimu įsigyti šiuos konteinerius, kurių eksploatavimo ir aptarnavimo kaštai išbandyti daugiau nei du dešimtmečius naudojant juos pačiose įvairiausiose pasaulio vietose. Tikimės, kad Kauno pavyzdys įkvėps ir kitus šalies miestus keistis ir atsikratyti vaizdą darkančių antžeminių konteinerių, vadinamųjų „varpelių“, – kalba J.Petrauskienė.
Įrengiant pusiau požeminius konteinerius, po žeme yra užkasama 60 proc. jo talpos, tad virš žemės konteineris iškilęs tik maždaug 1,2 metro. Nuo žemės einantis šaltis stabdo bakterijų augimą, iš konteinerio nesklinda nemalonūs kvapai. Į jo viduje esančią betoninę kapsulę dedamas daugkartinis maišas iš polipropileno, kurį šiukšliavežė iškelia kranu iš kapsulės ir po aptarnavimo įkelia atgal.
Pradinė investicija į pusiau požeminius konteinerius yra didesnė nei į antžeminius, tačiau maždaug po 5 metų eksploatavimo kaštai susilygina, o metams bėgant pusiau požeminiai įgauna vis didesnį pranašumą.
Pirmieji Lietuvoje daugiau nei 350 pusiau požeminių konteinerių prieš dešimtmetį įsirengė Druskininkai. Netrukus tokio tipo konteinerių Lietuvoje bus gerokai daugiau, nes iš ES struktūrinių fondų lėšų 2014– 2020 m. laikotarpiui komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai skirta 70 mln. Eur.
