Rugsėjo 6 dieną jurginų augintojai ir mylėtojai rinkosi renginyje-parodoje „Jurginų žiedai Barborai Radvilaitei“. Tradicija rengti augančių jurginų renginį tęsiasi jau ne vienus metus. Parodos pavadinimas „Jurginų žiedai Barborai Radvilaitei“ reiškia, kad nuo šiol jurginų žydėjimo šventės bus skiriamos kasmet vis kitai iškiliai istorinei asmenybei, moteriai, susijusiai su Birštonu.
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pasveikino visus susirinkusius. Taip pat merė papasakojo apie idėją šią įvairiaspalvių žiedų šventę kasmet rengti vis kitoje įstaigoje. Mero pavaduotojas Vytas Kederys pateikė istorinių faktų, kaip Barbora Radvilaitė susijusi su Birštonu. Apželdinimo specialistė Audronė Daubarienė papasakojo jurginų atsiradimo Birštone istoriją, pristatė jurginų auginimo ypatybes, rūšis, papasakojo apie jurginų veislę pavadinimu „Birštonas“.
Jurginų augintojos pristatė savo jurginų veisles. Kiekvienai buvo užduotas klausimas: „Kodėl aš auginu būtent jurginus?“. Visos kaip viena tvirtino, jog ši tradicija tęsiasi nuo mažų dienų, šias rudenį pranašaujančias gėles augino močiutės, mamos, o dabar ir jos. „Tai liga, kuri užkrečia“ – tvirtino pašnekovės. Merė Nijolė Dirginčienė prisipažino, kad savo gėlių darželyje jurginams taip pat turinti savą vietą ir juos myli, puoselėja.
Jurginių šventės tradicijos sietinos su garsaus daktaro ir rašytojo, Ustronės dvaro savininko Stanislavo Moravskio vardu. Būtent jis į Birštono kraštą atvežė spalvingas, beveik visą vasarą žydinčias gėles – jurginus. Prieš kelis metus gaivinti jurginų auginimo tradicijas ėmėsi Birštono viešosios bibliotekos darbuotojos, kai čia pradėjo vis labiau populiarėti S. Moravskio skaitiniai, kai žmonės pradėjo daugiau domėtis jo gyvenimu ir veikla. Kaip tik dėl tos priežasties Birštone buvo pradėtos rengti Jurginų šventės, o šios gėlės mylėtojai ir augintojai parodoms pateikdavo vis daugiau ir įvairesnių jurginų veislių ir rūšių, įdomesnių ir spalvingesnių kompozicijų.
– Jurginas „Birštonas“ atsirado jurginų puoselėtojos ir Birštono Jurginų šventės viešnios, chorvedės Rasos Gelgotienės dėka. Jos ir organizatorių mintis neapsiriboti tik viena Jurginų švente, o organizuoti mainus-turgelius, talkas, skleisti teorines žinias, organizuoti daugiau ir įvairesnių renginių šia tema, pasiteisino. Išgirdusi, kad Birštonas turi miestą partnerį Latvijoje, ponia Rasa kreipėsi į jurginų augintojus Latvijoje ir išgirdo apie ypatingą jurginų augintoją, dukart Europos jurginų konkurso prizininkę, selekcininkę Ritą Zala. Ši moteris jurginus Valmieroje vienu metu augino vieno hektaro plote. Sužinojusi apie jurginų tradicijas puoselėjantį Birštoną ir peržiūrėjusi tinklalapio iliustracijas, o herbe pamačiusi geltoną banginuką bei kurorto vaizdus, nusprendė vieną iš trijų naujai išvestų jurginų rūšių pavadinti būtent Birštono vardu. Iš tikrųjų jurginai yra labai gražios, spalvingos, beveik visą vasarą žydinčios gėlės. Jų augintojų kasmet daugėja, moterys vienos su kitomis dalijasi gumbeliais, sodina ne tik darželiuose, bet puošia ir visą sodybos aplinką, mažesnius sodina palangėse ar balkonuose. Jurginas – graži ir įspūdinga gėlė, ji tinka kiekvienoje sodyboje. O kur yra daug vietos, galima pasodinti jų gana daug.
Jurginų augintojoms už įvairiaspalvių augalų auginimo tradicijų puoselėjimą ir meilę buvo įteiktos padėkos bei simbolinės dovanėlės.
Paroda Savivaldybės fojė veiks iki penktadienio, kviečiame apsilankyti ir pasidžiaugti karališkais jurginų žiedais!
