Žmonės nuo seno vykdė ūkinę veiklą, prie tokių aplinkos sąlygų prisitaikė ir gamta. Šiandien, norint išsaugoti kai kurias svarbias rūšis ir buveines, būtinas šienavimas ir ganymas, geriausia šiuos būdus derinti tarpusavyje, kitu atveju daugelis saugotinų buveinių degraduos, sumenks rūšinė įvairovė. Ventos regioninio parko direkcija 2016 metais sutvarkė 1,59 ha vertingų Purvių kaimo apylinkių pievų, priskirtų Natura 2000 ekologiniam tinklui.
Šiemet darbai tęsiasi, tik didesnėmis apimtimis. Įgyvendinant projektą „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas Natura 2000 teritorijose“ (I), Akmenės ir Mažeikių rajonuose, ekologinio tinklo Natura 2000 paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje „Ventos upės slėnis“, buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje „Purvių kaimo apylinkės“ pradėti gamtotvarkos darbai 27,29 hektarų teritorijoje, kuris suskirstytas į 7 įvairaus dydžio plotus.
Vykdant gamtotvarkos darbus prisideda ir miškininkai. Miško paskirties žemėje, 3 plotuose, darbus atliks Mažeikių miškų urėdijos Kairiškių ir Kapėnų girininkijos, taip pat bus kertami krūmai ir šienaujama žolė, išgabenama susidariusi biomasė. Šiuo metu vyksta šienavimo darbai, kiek vėliau bus kertami menkaverčiai krūmai ir medžiai.
Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje „Purvių kaimo apylinkės“ aptinkamos saugotinos rūšys: baltijinė gegūnė, raudonoji gegūnė, dėmėtoji gegūnė, vyriškoji gegužraibė, šalmuotoji gegužraibė, raktažolė pelenėlė, didysis auksinukas, baltajuostis melsvys bei akiuotasis satyras. Taipogi šioje vietoje išskirtos Europos svarbos natūralios buveinės: rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos, aliuvinės pievos, šienaujamos mezofitų pievos, melvenynai, kurios kaip ir aukščiau išvardintos rūšys tiesiogiai priklauso nuo žmogaus ūkinės veiklos.
Paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje „Ventos upės slėnis“ nuo seno buvo šienaujamos ir ganomos pievos, čia prieglobstį rado griežlė, Lietuvos raudonosios knygos ir ES Paukščių direktyvos I priedo rūšis, atviro ar pusiau atviro agrokraštovaizdžio rūšis, taipogi šios pievos yra svarbus Ventos regioninio parko kraštovaizdžio elementas, parodantis per daugelį metų susiformavusį ryšį tarp žmogaus ir gamtos. Dalis pievų pradeda užželti krūmais ir medžiais, todėl nebėra tinkamos griežlėms veistis.
Norint išsaugoti Europos svarbos buveinių, retų augalų ir gyvūnų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę ir pagerinti esamas sąlygas, būtinos gamtotvarkinės priemonės. Natūralios buveinės, kurios yra prieglobstis biologinei įvairovei, turi būti išsaugotos, palaikoma jų tinkama būklė, kur reikia atkurtos.
Nerijus GUDMONAS
Vyr. specialistas (ekologas)
