Trečiadienį, 18 val., Mažeikių kultūros centre atidarymo koncertu, kuriame gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras su atlikėjais, prasideda XI tarptautinis meno festivalis „Mažeikiai 2017“. Jo metu vyks ne tik koncertai, bet ir parodos, spektakliai.
Koncertuos orkestras
Pirmąjį festivalio koncertą surengs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kurio meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – Modestas Pitrėnas.
Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą 1940 m. įkūrė kompozitorius, dirigentas ir pianistas Balys Dvarionas, 1964–2015 m. orkestrui dirigavo ir vadovavo Juozas Domarkas, nuo 2015-ųjų rudens kolektyvo meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas eina M. Pitrėnas, orkestro garbės dirigentas – J. Domarkas, antrasis dirigentas – Robertas Šervenikas.
Orkestras rengia ir atlieka simfoninės muzikos programas ne tik Nacionalinėje filharmonijoje, bet ir įvairiuose Lietuvos miestuose, ilgus metus puoselėja Palangos vasaros koncertų ciklą, tarptautinį Mykolo Oginskio muzikos festivalį Plungėje, solidžiai atstovauja Lietuvos kultūrai užsienyje.
Kolektyvo sukauptas repertuaras itin platus ir reikšmingas. Jame yra ir praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūrinių, ir modernios šiuolaikinės muzikos, kurios kontekste išsiskiria lietuvių kompozitorių kūriniai. Nuo 1991 m. orkestras yra nuolatinis šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ dalyvis, kasmet pristatantis po kelias lietuvių autorių premjeras.
Kasmet surengdamas apie 50 koncertų, orkestras tęsia unikalias tradicijas, svariai prisidėdamas prie aukštosios muzikinės kultūros puoselėjimo, skatindamas jaunųjų Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų meninius užmojus, malonindamas klausytojus tiek kolektyvo brandą liudijančiais stambių žanrų opusais, tiek nevaržomą polėkį bei vaizduotę žadinančiomis simfoninėmis miniatiūromis.
Vienas ryškiausių šalies dirigentų M. Pitrėnas taip pat yra Latvijos nacionalinės operos pagrindinis kviestinis dirigentas (2009–2014 m. buvo šio teatro vyriausiasis dirigentas) ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas. 2006–2011 m. buvo Kauno simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas.
M. Pitrėnas 1995–1996 m. chorinį ir operinį dirigavimą studijavo Zalcburgo Mozarteum universitete. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 1997 m. baigė chorinio dirigavimo, 2002 m. – simfoninio dirigavimo studijas, 2004 m. čia įgijo meno licenciato laipsnį. Dalyvavo dirigentų E. P. Saloneno, J. Panulos, H. Rillingo seminaruose bei meistriškumo kursuose.
Būdamas šešiolikos metų, 1990 m. įkūrė chorą „Psalmos“, jam vadovavo iki 2000 m., gastroliavo Europoje ir JAV, laimėjo daug prizų tarptautiniuose chorų konkursuose ir festivaliuose. Kaip dirigentas M. Pitrėnas pelnė reikšmingų apdovanojimų: 2003 m. VII G.Fitelbergo konkurse Katovicuose (Lenkija) iškovojo I premiją, aukso medalį ir specialų Silezijos filharmonijos orkestro prizą. Po to kaip kviestinis dirigentas koncertavo su svarbiausiais Lenkijos simfoniniais orkestrais.
Maestro yra parengęs G. Mahlerio, P. Čaikovskio, R. Strausso, S. Prokofjevo, W. Lutosławskio, A. Schnittke`s simfoninių partitūrų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Latvijos nacionaliniu, Krasnojarsko valstybiniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniais, Lietuvos kameriniu orkestrais, jau daugelį metų kviečiamas dirbti Vokietijoje su Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu ir kameriniu orkestrais. Su minėtais kolektyvais koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV ir Kinijoje.
Pastaraisiais metais M. Pitrėnas aktyviai dalyvauja operos teatrų veikloje. Bendradarbiauja su garsiais atlikėjais. Yra įrašęs daugiau kaip 15 chorinės ir simfoninės muzikos kompaktinių plokštelių. 2013 m. jis pakviestas į Pernu (Estija) surengto K. Taev jaunųjų dainininkų konkurso vertinimo komisiją. Nuo 2003 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Dirigavimo katedroje, 2015 m. paskirtas šios katedros vedėju.
Dalyvaus atlikėjai
Viktorija Bakan (sopranas) – Lietuvoje gimusi operos solistė, nuo 2000 m. studijavo Vilniuje, prof. R. Maciūtės ir prof. V. Noreikos dainavimo klasėse Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Baigė dainavimo bei muzikos pedagogikos bakalauro ir magistrantūros studijas. 2003 m. laimėjo II premiją Zenono Paulausko jaunųjų dainininkų konkurse, o 2006 m. – I vietą Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse. 2007–2009 m. stažavosi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijoje, vadovaujamoje prof. V. Noreikos ir prof. V. Viržonio.
Sukūrė įvairius vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. 2007 m. Estijoje debiutavo Dzildos vaidmenyje (G. Verdi „Rigoletto“), o po metų sekė Violetta Valery (G. Verdi „La Traviata“) Latvijos nacionalinėje operoje. Nuo 2010 m. iki 2012 m. dainininkė stažavosi Ciuricho operos teatro tarptautinėje operos studijoje. Ciuricho operos teatre sukūrė keletą vaidmenų, vaidino Vienos operos teatre.
Nuo 2014 m. iki 2016 m. V. Bakan priklausė Theater an der Wien jaunajam ansambliui, kuriame sėkmingai debiutavo Tatjanos (P. Čaikovskio op. „Eugenijus Oneginas“), grafienės Armelindos (F. L. Gassmann op. „Gli uccellatori“), Almirenos (G. F. Händel op. „Rinaldo“ (Maskvos didžiajame teatre ) vaidmenyse. Taip pat sukūrė Antigonės (T. Traetta op. „Antigone“), Mikaelos (G. Bizet op. „Carmen“), Gretel (E. Humperdinck „Hänsel und Gretel“) vaidmenis. Pirmą kartą debiutavo Italijoje (Milane) 2015 m. Romildos (G. F. Händel op. „Serse“
/ „Coin du Roi“, dirigentas Ch. Frattima) vaidmeniu, o 2016 m. sukūrė Jano vaidmenį L. Janaček operoje. „Jenufa“, Sicilijos Teatro Massimo operos teatre ir Belgijos Antwerpeno Vlaamse operos teatre – princesės Volkhovos vaidmenį N. Rimskio-Korsakovo operoje „Sadko“.
Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) 2008 m. baigė magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. R. Maciūtės dainavimo klasėje. Ji yra tarptautinio dainininkų konkurso Kelne (Vokietija) bei kelių nacionalinių dainininkų konkursų laureatė.
Solistė dainavo su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Budapešto, WDR (Kelno), Eseno filharmonijos, Bochumo, ORF Vienos radijo simfoniniais, Lietuvos kameriniu orkestrais. Jai teko bendradarbiauti su daugeliu dirigentų.
2008–2014 m. I. Prudnikovaitė buvo Eseno Aalto operos teatro (Vokietija) solistė. Karmen (G. Bizet „Karmen“) vaidmenį dainininkė taip pat sukūrė Braunšveigo (Vokietija) nacionaliniame operos teatre, Latvijos nacionalinėje operoje ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (čia už jį apdovanota „Operos švyturiu“). 2011 m. dainavo Madaleną (G. Verdi „Rigoletas“) „Festwochen“ festivalyje „Theater an der Wien“ (Austrija, rež. L. Bondy) bei Vienos „Volksoper“ pastatymuose. Tarp naujausių solistės darbų – Izoleta (V. Bellini „Svetima moteris“), Polineso (G. F. Händelio „Ariodantė“), Panelė Kvikly (Ms. Quickly, G. Verdi „Falstafas“) ir Ulrika (G. Verdi „Kaukių balius“) Eseno Aalto operos teatre, Olga (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“) Sankt Galeno (Šveicarija) operoje ir Zybelis (Ch. Gounod „Faustas“) „Vilnius City“ operoje.
2010 m. I. Prudnikovaitė pelnė „Metų solistės“ apdovanojimą.
Andrius Žiūra (klarnetas) 1993 m. baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją (V. Žemaičio klasė.). Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 1993–2001 m. jo mokytojai buvo J. Černius ir prof. A. Budrys. 2002–2003 m. stažavosi JAV pas prof. Lawrence`ą Maxey. 2003 m. dalyvavo klarnetininkų simpoziume Oklahomoje (JAV) ir meistriškumo kursuose, kuriuos vedė R. Hawley, B. Harra, R. Morales. 2003 m. drauge su bendraminčiais subūrė Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvintetą. Su šiuo ansambliu 2005 m. įrašė CD. 2007 m. H. Tomasi vardo pučiamųjų kvintetų konkurse Marselyje (Prancūzija) laimėjo I vietą ir specialų prizą.
Jis yra respublikinių, tarptautinių konkursų laureatas, dalyvavo daugelyje Lietuvos, taip pat ir užsienio festivalių. Kaip solistas ir įvairių ansamblių dalyvis koncertavo Švedijoje, Danijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Japonijoje. Solo koncertus yra surengęs su Šv. Kristoforo, Valstybiniu Vilniaus, „Kremeratini“, „Chordos“ styginių kvartetais, Lietuvos valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“, „Muzika humana“, Kauno, Klaipėdos, Šv. Kristoforo, „Kremerata Baltica“, Lietuvos kameriniu orkestrais, taip pat su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nuo 1998 m. yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro solistas. Aktyviai tęsia veiklą su Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvintetu, taip pat yra Lietuvos ansamblių tinklo narys bei nuolatinis šiuolaikinės muzikos projektų dalyvis ir solistas. Savo kūrinių pirmąjį atlikimą muzikantui yra patikėjęs ne vienas Lietuvoje kuriantis kompozitorius. Įsimintiniausi Osvaldo Balakausko koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui bei Anatolijaus Šenderovo „…after Chagall“ klarnetui su styginių kvartetu ir perkusija.
Skambės žinomi kūriniai
Atidarymo koncerte skambės muzikos mėgėjams žinomų autorių kūriniai – tai C. Saint-Saëns Bolero iš „El desdichado“, „Danse Macabre“ („Makabriški šokiai“),op. 40; G. Rossini „La regata Veneziana“ („Venecijos regata“), Tarantella Napoletana „La danza“ (Neapolietiška tarantela „Šokis“), „Introdukcija, tema ir variacijos“, solo klarnetui su orkestru; J. Offenbach Barcarolle (Barkarolė) iš operos „Hofmano pasakos“, Ouverture „Orphée aux enfers“ (uvertiūra iš operetės „Orfėjus pragare“); L. Delibes „Flower duet“ („Gėlių duetas“ iš operos „Lakmė“), J. Massenet Intermezzo „Meditation“ („Meditacija“ iš operos „Thaïs“); A. Lara „Granada“; S. Gastaldon „Musica Proibita“ („Uždrausta muzika“).
Veiks paroda
Prieš koncertą Mažeikių kultūros centro II aukšto fojė vyks grafikės Ugnės Žilytės darbų parodos atidarymas.
Menininkė gimė 1979 m. Vilniuje, menininkų šeimoje. 1997 m. baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, grafikos specialybę ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus dailės akademiją, kur Vaizduojamosios dailės fakultete studijavo grafiką – estampą. 2002 m. įgijo menų bakalauro, o 2004 m. – menų magistro laipsnį.
Nuo 2012 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje nuo 2001 m., yra surengusi personalines parodas, jos darbai pristatomi grupinėse parodose. Taip pat dalyvavo pleneruose.
Yra sukūrusi keletą viršelių klasikinės muzikos plokštelėms, plakatų, iliustravo keletą mokyklinių vadovėlių ir knygų. 2012 m. Vilniaus universiteto projektui „Orbis Lituaniae“ sukūrė per 40 piešinių akvarele ir sepija.
Nuo 2015 m. kultūros savaitraščiui „Literatūra ir menas“ pieša portretus. Be originalios kūrybos, yra nutapiusi pasaulio klasikų kūrinių kopijų.
Tarptautinio meno festivalio atlikėjai – apie meną ir kasdienybę
Šiais metais festivalyje dalyvaujančių kolektyvų vadovams, atlikėjams pateikta po 10 klausimų. Pirmieji į juos atsakė Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas, vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas su sutuoktine, operos soliste Ieva Prudnikovaite ir operos solistė Viktorija Bakan.
Kaip manote, ar „kurti gali kiekvienas?“
M. Pitrėnas: „Perfrazuojant žinomą posakį „Kiekvienas yra menininkas, tik ne kiekvienas tai žino“, sakyčiau, kad kurti gali kiekvienas, tik ne kiekvienas tai žino. Surasti savy kūrybingumo pradą – kiekvieno žmogaus pareiga ir iššūkis.“
I. Prudnikovaitė: „Manau, kad taip, tik nebūtinai rezultatas privalo būti tobulas ar patenkinti kieno nors lūkesčius. Kūryba gali būti puiki terapijos ar saviraiškos priemonė.“
Ar menas privalo atsirasti per kančią?
M. Pitrėnas: „Ne. Bet ir kančioje atsiranda menas.“
I. Prudnikovaitė: „Tikrai ne, bet, jei kančia kam nors yra kūrybiškumo pradas – kodėl gi ne?“
Ar menininkui svarbu (pa)gyventi bohemiškai?
M. Pitrėnas: „Bohemiškas menininkas – romantizmo padiktuotas stereotipas. Šių laikų pasauly, kai technologijos lenkia laiką, bohemiškam būti ir sunku, ir nenaudinga, ir nebeįdomu.“
I. Prudnikovaitė: „Kiekvienas „bohemą“ suprantame skirtingai. Manau, kad menininkas negali būti uždara asmenybė. Reikia nebijoti iššūkių, išbandymų, nuklydimų…“
Kokia jums atrodo toji visuomenė, kurioje dabar gyvename?
M. Pitrėnas: „Vaikščiojanti skustuvo ašmenimis. Tai visuomenė, praradusi viltį, tikėjimą ir identitetą. Pasimetusi vertybėse, prievolėse ir pareigose.“
I. Prudnikovaitė: „Paviršutiniška. Labai jautri ir pažeidžiama. Stinga žmogiškojo orumo ir drąsos būti kitokiu.“
Kaip manote, ar menininkas turi būti pilietiškai aktyvus?
M. Pitrėnas: „Menininkas visų pirma yra žmogus ir pilietis. Tik menininkas turi privalumą – jo pilietiškumas labiau matomas.“
I. Prudnikovaitė: „Manau, kad menas nebūtinai turi būti politizuojamas ar kaip kitaip pozicionuojamas, bet labai gerbiu mylintį savo šalį žmogų. O dar labiau – turintį tvirtą nuomonę ir išprususį.“
Ar tiesos sąvoka turi kokios nors reikšmės jūsų kūryboje?“
M. Pitrėnas: „Pokalbyje su Poncijumi Pilotu Jėzus pasakė: „Kas iš jūsų priklauso tiesai, tas klauso mano balso“. Į tai Pilotas atsakė klausimu: „O kas yra tiesa?“Jei tiesa yra mano gyvenimo pasirinkimas, ji reikšminga ir kūryboje.“
I. Prudnikovaitė: „Tikrai taip. Bet dar didesnę reikšmę ji turi mano asmeniniame gyvenime.“
Ar menininkui būtinas dėmesys, apdovanojimai, gerbėjai?“
M. Pitrėnas: „Kiekvienam žmogui dėmesys yra būtinas. Apdovanojimas, kaip dėmesio forma, gali būti malonus, bet nebūtinas.“
I. Prudnikovaitė: „Tikram Menininkui, manau, ne.“
Koks jūsų santykis su buitimi?
M. Pitrėnas: „Buitis yra tai, kas padeda ar trukdo mums gyventi. Man ji gyventi netrukdo.
I. Prudnikovaitė: „Prastas. Šiuo metu ji mane valdo. Turėtų būti atvirkščiai…“
Kokią reikšmę jūsų gyvenime turi daiktai?
M. Pitrėnas: „Mano santykis su daiktais laikui bėgant kinta. Manau, dabar galėčiau gyventi daug asketiškesnėje aplinkoje nei anksčiau. Tik bėda – daiktai turi savybę daugintis.“
I. Prudnikovaitė: „Norėčiau, kad toji reikšmė būtų mažesnė. Nemėgstu savęs tokios vartotojiškos. Manau, tai viena iš didžiųjų globalinių, ne tik asmeninių problemų.
Kokie artimiausi jūsų kūrybiniai planai?
M. Pitrėnas: „Skrisiu mėnesiui į Vokietiją dirbti savo vaikų aukle.“
I. Prudnikovaitė: „Štai Modestas viską ir nupasakojo…“
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Viktorija Bakan.
– Kaip manote, ar „kurti gali kiekvienas?“
– Galvoju, kad pirmiausia reiktų atsakyti į klausimą „Ką vadiname kūryba ir kas tą kūrybą vertina? Ar pats kūrėjas, ar vertintojas?“ Tačiau manau, kad be kūrybos žmogus skursta pirmiausia dvasiškai, nes kiekvienas „įkvėpimas“ pereina į veiksmą ir t. t. Tikiu, kad mūsų mintys materializuojasi. Juk buitiniame lygmenyje žmonės net nesusimąstydami kuria – gamindami patiekalus iš „to, ką rado šaldytuve“, persiūdami senus rūbus ir pan. Netgi kurdami namų interjerą arba savo įvaizdį, žmonės jau tampa – tam tikru požiūriu – kūrėjais. O ar ta kūryba ir lieka tik tokioje plotmėje, ar ji perauga į kažką reikšmingo ne tik pačiam kūrėjui, priklauso nuo kūrybinio potencialo, darbo ir užsispyrimo. Mene – kiek teko susidurti – kūryba žmonėms tampa tokia svarbi saviraiškos forma, kad jie tiesiog nesugeba egzistuoti nekurdami.
– Ar menas privalo atsirasti per kančią?
– Tikrai ne. Žmogus gali jaustis įkvėptas kažkam dėl daugybės skirtingų priežasčių, tačiau skausmas, jeigu jis žmogui pakeliamas, jį išgrynina ir apvalo nuo smulkmenų. Kadangi kančia prasismelkia iki sielos gelmių, ji lyg „atidaro“ kažkokį ryšio lauką, kuris tampa kūrybinės išraiškos pagrindu.
– Ar menininkui svarbu (pa)gyventi bohemiškai?
– Na, pagyventi dažniausiai vienaip ar kitaip tenka, tiesiog menininkas negali būti suvaržytas kažkokių taisyklių arba normų, todėl ypatingai bendraujant su kūrybingais ir inteligentiškais žmonėmis norisi domėtis, nebijoti save išreikšti savitai ir taip pat sugebėti priimti kitus, jų kūrybą, todėl dažniausiai taip atsitinka natūraliai. Menininkų, gyvenančių visą laiką bohemiškai, asmeniškai nepažįstu – tai per didelis atotrūkis nuo realybės, todėl tiesiog neįmanomas egzistenciniu požiūriu.
– Kokia Jums atrodo toji visuomenė, kurioje dabar gyvename?
– Sudėtingas klausimas, nes visuomenės atstovai, su kuriais dažniausiai bendrauju ir kuriuos geriau pažįstu, yra menininkai arba su menu susiję žmonės. Visi kiti kažkodėl man atrodo, kad darosi vis abejingesni. Abejingesni kitam, bet ne sau. Žmonės, dažnai teisindamiesi greitu gyvenimo tempu, stengiasi atsiriboti nuo vienas kito „sulindę“ į telefonus ir kitas išmaniąsias technologijas. Galų gale jie atbunka išoriniam pasauliui, kuriame realiai egzistuoja. Ypatingai šią tendenciją pastebiu tarp jaunų žmonių, kuriems tik 18–20 metų, bet tai tik mano asmeninė nuomonė. Dažnai man susidaro įspūdis, kad žmonės darosi protingesni, bet ir agresyvėja. Kodėl tai vyksta?.. Dar sunkesnis klausimas..
– Kaip manote, ar menininkas turi būti pilietiškai aktyvus?
– Manau, kad pilietiškumas – būtinas, ir ne tik menininkui, tačiau menininkai visais laikais galėjo lengvai tapti politinių įvykių įkaitais (net ir šiais laikais, prisiminus istoriją su A. Netrebko ir jos parama Ukrainos operos teatrui). Domėtis ir turėti supratimą apie tai, kas vyksta, būti aktyviam būtina ir menininkui, ir bet kokiam kitam žmogui, bet rizika visada išlieka, todėl aš asmeniškai savo politinių pažiūrų ir įsitikinimų niekada neviešinu, o balsavime visuomet dalyvauju taip pat aktyviai, kaip ir koncertuose arba kituose visuomeniniuose renginiuose.
– Ar tiesos sąvoka turi kokios nors reikšmės jūsų kūryboje?
– Tiesa – tai tarsi langas, per kurį žvelgiame į pasaulį. Kiekvienas iš savo taško, per savo akis, tačiau visi mato ir suvokia tą pačią saulę, mato, kad ji egzistuoja. Tai lyg alegorija tiesai, kuri suvokiama vidujai tokia pati, tačiau matoma labai skirtingai. Čia ir kyla didžiausias klausimas, o kaip ją išreikšti, kad suprastų kiti?.. Taigi, man asmeniškai ji labai reikšminga – ir ne tik kūryboje.
– Ar menininkui būtinas dėmesys, apdovanojimai, gerbėjai?
– Mano manymu, tie patys gerbėjai (dažniausiai juk taip ir būna) – pirmieji to meno vertintojai. Ypač operos pasaulyje, todėl pirmiausia, sakyčiau, kad kurtum ir jaustum įkvėpimą, gerbėjai tikrai nebūtini, tačiau, kad jaustumeisi suprastas ir išgirstas – jie būtini, kadangi tai ir yra vienas iš menininko arba kūrėjo tikslų. Arba gerbėjai kartais priverčia susimąstyti...
– Koks Jūsų santykis su buitimi?
– Santykis su buitimi – puikus, buitis man padeda neatitrūkti nuo realaus pasaulio ir geriau planuoti savo laiką.
– Kokią reikšmę Jūsų gyvenime turi daiktai?
– Daiktai turi tik tokią reikšmę, kurią mes patys jiems suteikiame, todėl galimas išorinių dalykų ir visiškas ignoravimas, ir jų vertinimas kaip vertybių, kurios susijusios su kažkuo mums brangiu.
– Kokie artimiausi Jūsų kūrybiniai planai?
– Artimiausi kūrybiniai planai – išmokti pagaliau prancūziškai. Ruošiu vaidmenį prancūzų kalba ir tiek save baru, jog būtent šios kalbos dar trūksta mano „bagaže“. Gal išmokus ją keisis ir kūrybiniai planai... O jeigu rimtai – tai tiesiog norisi dainuoti tai, kas įdomu, kas tinka ir patinka. Greitu metu vyksiu į Belgiją dalyvauti G. Donizetti operos „Le Duc d'Albe“ pastatyme. Kartu su manimi vyks ir mano 4 metų sūnus, todėl sakyčiau, jog vienas iš didžiausių gyvenimo kūrybinių planų jau įvykdytas!.. O kiti – jų daug – tikiuosi laikui bėgant bus realizuoti.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrius
