Rugsėjo 26 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su aktoriumi, žurnalistu, rašytoju Arkadijumi Vinokuru bei jo knygos „Mes nežudėme“ pristatymas. Renginys, kurį organizavo Merkelio Račkausko gimnazija ir Viešoji biblioteka, buvo skirtas Lietuvos žydų genocido dienai (rugsėjo 23 d.) paminėti.
Išleistos knygos
Prieš 76 metus prasidėjęs masinis žydų genocidas primena, kad istorines žaizdas gydo tik tiesos paieškos, gyva atmintis ir žmogiškumo pamokos, kurios privalo užtikrinti, kad niekada daugiau nepasikartotų joks genocidas.
Per trumpą laiką Lietuvoje išleistos dvi knygos žydų genocido tema: R.Vanagaitės – „Mūsiškiai“ (2016 m.) ir renginio svečio A.Vinokuro – „Mes nežudėme“ (2017 m.) Abi knygos yra apie žudikus ir nužudytuosius, apie lietuvius ir žydus, apie tą tragišką istorinį laikotarpį, kas įvyko su mūsiškiais Lietuvos žemėje.
Yra pasirinkimas
Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje buvo nuo 1941 m. prasidėjusios masinės žydų žudynės. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte.
Rašytojas A. Vinokuras improvizuotoje istorijos pamokoje nieko nekaltino, o tik dėliojo faktus ir piešė to meto realų vaizdą. Jis kvietė pradėti kalbėti kitaip, nes lietuviai nėra žydšaudžių tauta. „Aš esu ne tik žydas, bet – lietuvių žydas. Per savo ilgą istoriją daug žydų buvo apdovanoti Vyčio ordinais. Man svarbu, kas vyksta Lietuvoje. Net ir viską žinant, mano požiūris į tuos laikus ir įvykius kitoks negu Rūtos Vanagaitės. Tuomet nevyravo fašistinė Lietuvos politika, o Lietuvos istorikai aprašė istorinius faktus. Nesvarbu, kiek etninių grupių yra (ir buvo) Lietuvoje, bet mes esame viena tauta, todėl, gyvendami vienoje tautoje, turime teisingai suvokti padėtį. Nėra skirtingų kančių ir išgyvenimų skirtingoms tautoms. Man buvo labai sunku parašyti šią knygą ir mums mažiausiai reikia kaltinti vienas kitą, nes ši didžiulė tragedija palietė mus visus. Karo metu Alsėdžiuose gyveno du broliai: vienas žydus žudė, o kitas kaip įmanydamas gelbėjo. Kiekvienas žmogus visada turi kokį nors pasirinkimą ir tik nuo jo paties priklauso, ką jis pasirinks. Dažnai manęs klausia, kodėl žydai nebėgo, o ramiai pasitiko tragišką lemtį. Į tai galėčiau atsakyti, o kodėl nebėgo 150 000 ištremtų lietuvių? Tuomet niekas negalvojo, kad jų laukia mirtis ir kančios. Vilniaus žydų gete karo metu veikė teatras. Čia buvo statomos įvairios pjesės ir netgi komedijos. Net ir būdami beviltiškoje padėtyje, žydai sugebėjo gyventi oriai. Juk tunelio gale visuomet yra šviesa. Kalbant apie pasirinkimą, galėčiau paminėti ir kitas valstybes, kur buvo naikinami žydai. Vien Rusijoje sunaikinta 250 000 žydų, Lenkijoje dingo 3 milijonai žydų ir pan., o štai Danija išgelbėjo 4,5 tūkstančio žydų ir išplukdė juos į Švediją. Panašiai elgėsi ir Suomija, kuri neišdavė vokiečiams savo karių žydų. Taip nebūna, kad nebūtų jokio pasirinkimo. Visada reikia įvertinti, kas yra blogis ir kas yra tinkamas bei teisingas pasirinkimas.“
Blogis neperduodamas
Rašytojas teigė norėjęs savo knygoje parodyti, ką apie tuos laikus galvoja nusikaltusiųjų vaikai ir anūkai: „Įsitikinau, kad blogis genais neperduodamas, kaip neįmanoma apginti neįmanomo. Nebent tu pats mokai savo vaikus žudyti. Keista, bet žydų gelbėtojams iki šiol nėra nė vieno paminklo Lietuvoje, nepakankamai įvertintas ir vertinamas jų atminimas. Mūsų visų pareiga – elgtis ir gyventi taip, kad šitaip daugiau niekada nepasikartotų.“
Įteikė apdovanojimus
Kitą dieną po rašytojo A.Vinokuro viešnagės Mažeikiuose Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė valstybės apdovanojimus 43 lietuviams, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjusiems žydus. Dauguma jų jau mirę, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo žydų gelbėtojų giminaičiai. „Toks buvo jų apsisprendimas – priimti pasmerktųjų ir atstumtųjų likimą. Tarytum savo rankomis užsisiūti Dovydo žvaigždę. Kiekviena tų istorijų – vertingiausias žmogiškumo liudijimas, kurio mums reikia kaip atramos ir šių dienų gyvenime. Tai ir atsakymas į amžiną klausimą, ką gali paprastas beginklis žmogus“, – pranešime sakė šalies vadovė. Žydų gelbėtojams ji įteikė Žūvančiųjų gelbėtojų kryžius. Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuoliais yra paskelbęs 896 lietuvius, kurie karo metais rizikavo savo sveikata ir gyvybe gelbėdami žydus. Per Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais naciai ir jų kolaborantai nužudė apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5–10 proc. Lietuvos žydų.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotrauka
