Ketvirtadienį Mažeikiuose vyko apskritojo stalo diskusija, kurią surengė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ikimokyklinio ugdymo centro pirmininkė Vitolda Garalienė. Aptartas ikimokyklinio ugdymo įstaigų finansavimas, higieninių normų įgyvendinimas ir kitos problemos.
Linkėjo konstruktyvaus darbo
Į apskritojo stalo diskusiją „Aktualių problemų sprendimo būdai ikimokyklinėse įstaigose“, vykstančią trečiąjį kartą, susirinko ikimokyklinių įstaigų darbuotojai iš Žemaitijos regiono: Plungės, Telšių, Tauragės, Kelmės, Akmenės rajonų ir Klaipėdos miesto. Sulaukta rajonų švietimo skyrių vedėjų, ugdymo įstaigų direktorių.
LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas, sveikindamas diskusijos dalyvius, džiaugėsi, jog dalyvauja valdžios atstovai, įstaigų vadovai: „Tai rodo, kad profsąjunga eina teisinga linkme, vyksta socialinis dialogas ir rezultatas turėtų būti teigiamas.“ Svečias perdavė Telšių ir Klaipėdos švietimo skyrių vedėjų atsiprašymą, kad negali dalyvauti, ir pritarimą profsąjungos veiklai ir nutarimams.
„Noriu pažymėti, kad ankstyvajam ugdymui, kaip Europos Sąjungos (ES) dokumentuose įvardijamas ikimokyklinis ugdymas, skiriamas ypatingas dėmesys. ES komisija, vertindama Lietuvos švietimo sistemą, tarp kitų trūkumų įvardija ir ankstyvojo ugdymo problematiką. Manau, kad šios dienos susitikimas, kaip ir ankstesni, aktualus, įneš atitinkamą konstruktyvą į mūsų teikiamus reikalavimus ir bendromis jėgomis bandysime pakeisti dabartinę situaciją ne tik ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bet ir visoje švietimo sistemoje“, – vylėsi E. Jesinas ir linkėjo konstruktyvaus darbo bei išmintingų sprendimų.
Susirinkusiuosius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, linkėdamas kartu spręsti problemas: „Džiugu, kad Mažeikiuose ne pirmą kartą diskutuojame su profsąjungomis. Mes ne baramės, bet kalbamės ir bandome spręsti iškylančius klausimus. Jeigu tas stalas apskritas, tai užapvalinkime kampus, kad galėtume girdėti vieni kitus ir bandytume spręsti iškilusias problemas, kurių iš tikrųjų gana daug. Jeigu paimtume švietimo sistemą Mažeikių rajono savivaldybėje ir kitose, didžioji biudžeto dalis atitenka švietimui, – per 50 proc. Jeigu mokinio krepšelio turime per 11 mln. Eur, tai dar 13 mln. Eur pridedame iš savivaldybės biudžeto. Turime per 2 tūkst. vaikų, kurie lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Žinoma, daug problemų, tarp jų su pastatais, kurie yra seni, kai kurie neatitinka higienos normų, tačiau iš karto visų sutvarkyti negalime, bet visada stengiamės padėti, kiek leidžia išgalės. Džiaugiuosi, kad mes kalbamės ir stengiamės išspręsti problemas, kurios yra dvejopos – tai Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamas finansavimas ir savivaldos skiriama dalis. Svarbiausia ne pastatai, o žmonės, kurie juose dirba, jų atlyginimai, auklėtojų ir kitų darbuotojų stygius, kuris, mano nuomone, tik didės, ir jau šiandien reikia apie tai kalbėti. Svarbiausia, kad tai, ką mes siūlome, būtų išgirsta. Profsąjungos turi galingą balsą, moka įrodyti, todėl po truputį judama į priekį.“
Trūksta finansavimo
Renginio diskusiniais klausimais nedideles įžangines preambules pateikė LŠĮPS nariai. Kalbėdama tema „Priešmokykliniam ir ikimokykliniam ugdymui reikalingo finansavimo užtikrinimas“ LŠĮPS Ikimokyklinio ugdymo centro tarybos narė Aušra Jonkienė apgailestavo, jog niekas nesikeičia, trūksta lėšų, suskaičiavo, kad norint užtikrinti vaikų saugumą ir kokybišką ugdymą, reikia keisti ne tik finansavimą, bet ir etatų skaičių. Reikalingi psichologų ir socialinių pedagogų etatai. Atlyginimai mažiausi, darbo valandos ilgiausios, todėl jau trūksta ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Problema – lauko įrenginiai neatitinka reikalavimų, nėra tinkamų tvorų ir pan. Pranešėjos nuomone, tai ne darželių, o valstybės problema.
Pasak Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus, reikalavimai neadekvatūs, jų įgyvendinimas perkeliamas ant savivaldybių pečių, pristeigta įvairiausių tikrinančių institucijų, kurioms už patikrinimą reikia mokėti pinigus ir pan.
Diskusijos moderatorės, LŠĮPS Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkės Judytos Tekingunduz teigimu, kažkas Lietuvoje darosi – reikalavimai europietiški, o finansavimas sovietinis ir viskas perkeliama ant savivaldos pečių, tikinant, jog ji turi lėšų tiek, jog nežino, kur dėti.
Dalyvė iš Akmenės rajono tikino, jog svarbu įstaigų susikalbėjimas su Savivaldybės vadovais ir, gavus finansavimą, daugelis rajono ikimokyklinių įstaigų sutvarkytos, tad problemų dėl higienos normų laikymosi nekils, tačiau tai nelengvas kelias. Be to, tenka rinktis, ar sutvarkyti darželiai, ar padidinti atlyginimai.
Būtina tikslinė dotacija
Zofija Jesinienė iš Telšių atkreipė dėmesį į sunkų auklėtojų darbą. Pasak jos, dalinis finansavimas iš mokinio krepšelio ir sumanymas jį tęsti sukuria daug stabdžių, taip pat stabdį įjungia ir savivaldybių asociacija, todėl kad ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška savivaldybių funkcija ir turėtų būti finansavimas visoms 8 val. Dalis būtų nuskaičiuota iš savivaldybės biudžeto ir perkelta kaip tikslinė dotacija.
„Savivaldybių asociacija nepamąstė apie tai, kad sukūrė labai sunkią situaciją, pastebimi skirtumai tarp savivaldybių. Auklėtojoms, kurios dabar pagal higienos normas turi 15 vaikų, siekiant taupyti, tikrinamas lankomumas ir daroma išvada, jog kasdien tokio vaikų skaičiaus grupėje neturite, tempiama situacija iki nualintos auklėtojos, nualintos pagalbininkės ir niekas nesprendžia dėl atlyginimo didinimo ir sąlygų gerinimo. Siūlau savivaldybių asociacijai labai gerai išnagrinėti šias problemas ir pasistengti, kad pamažu eitume prie tikslinės dotacijos“, – sakė telšiškė.
Pasak A. Stonkaus, minties apie tikslinę dotaciją nebėra, niekas apie tai nebekalba. Jam oponavo E. Jesinas, teigdamas, jog ši mintis gvildenama ir tikslinis dotavimas turėtų būti sprendžiamas valstybės mastu. Tam priešinasi savivaldybių asociacija. Turėtų būti sukurtas kompensavimo mechanizmas, tačiau plačiau kalbėti apie tai kol kas nepavyksta.
„Manau, kad ateis laikas, ir tikslinis finansavimas bus skirtas, – sakė LŠĮPS pirmininkas. – Dėl specialistų trūkumo, neseniai su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku ir Prezidentės patarėju kalbėta apie tai, jog bus perkvalifikuojami pageidaujantys mokytojai, įgyjant dar vieną specialybę, su ta intencija, kad įvairių dalykų ir pradinio ugdymo pedagogams bus leista dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogais. Kaip sureaguos Seimas, bus matyti. Svarbu, kad mūsų teikiamus reikalavimus palaikytų įstaigų, padalinių vadovai ir nestabdytų proceso. Iš dabartinės valdžios sunku ko nors išsireikalauti, neparodant jėgos, o jėga yra streikai. Streikų kultūros neturime, kad dalyvautų ir palaikytų visi, bet tikiuosi, kad atseit gerėjantis gyvenimas privers blaiviau žiūrėti į situaciją ir palaikyti vienas kitą.“
Stabdo ugdymą
Pranešimą, susietą su nūdienos aktualijomis, pateikė Ikimokyklinio ugdymo centro pirmininkė V. Garalienė. Ją nustebino Švietimo ir mokslo ir Sveikatos ministerijų siekis didinti ugdytinių skaičių grupėse, pakeičiant higienos normas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pasak V. Garalienės, svarstant šį klausimą, nedalyvavo nei ikimokyklinio ugdymo įstaigų, nei profsąjungų atstovai. Be to, naujuoju projektu bandoma įteisinti buvusių higienos normų pažeidimus.
„Girdėti argumentų, kad grupėje niekada nebūna viso vaikų skaičiaus: vieni serga, kiti atostogauja, dalis tėvų dirba pagal pamaininio darbo grafikus ir vaikus atveda ne kasdien. Didmiesčiuose trūksta darželių, bet dėl to negalima kurti kombinatų, – sakė Ikimokyklinio ugdymo centro pirmininkė. – Vadinasi, mąstoma, kad darželiai gali būti guminiai.“
Pasak pranešėjos, pagal higienos normas numatytas tam tikras plotas vienam vaikui, tačiau ar bus galima padidinti tipinių darželių plotą, nes jau šiandieninis higienos normų neatitikimas ikimokyklinėse įstaigose tampa stabdžiu tolesniam vaikų ugdymui.
Kita problema, pasak V. Garalienės, darbuotojų skaičius pagal higienos normas. Pasak jos, auklėtoja dirba 10,5 val., o padėjėja – 8 val., ir tas 2,5 val. auklėtoja lieka grupėje su vaikais viena.
Neužtenka pedagogų
J. Tekingunduz pasiūlė panagrinėti klausimą „Ar sektinas Vilniaus pavyzdys kitoje Lietuvoje“. Pasak jos, Vilnius įrodė, kad, esant politinei valiai, galima padidinti ne tik auklėtojo atlygį 150 eurų, bet ir skirti po tris pedagogus vienoje ugdytinių grupėje.
„Mažeikiai elgėsi kukliau – nuo spalio 1 d. skyrė 10 proc. priedą prie atlyginimo. Ko reikia, kad dirbdami tą patį atsakingą darbą, saugodami vaiko gyvybę ir sveikatą, gyvendami vienoje valstybėje, gautumėme tokį pat atlyginimą?“ – klausė J. Tekingunduz.
Švietimo skyriaus vedėjas iškėlė dar vieną problemą: ar emigruos ir darželių auklėtojos? Jo nuomone, nekeičiant visos ikimokyklinio ugdymo politikos, auklėtojų pradės trūkti kaip ir mokytojų: „Šiandien mūsų rajone jų reikia 12, o įdarbinta tik viena jauna specialistė.“
Į visus klausimus bandė atsakyti Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo ir mokyklos ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos Regioninės politikos analizės skyriaus vyresnioji specialistė Regina Pocienė.
Priėmė rezoliuciją
Diskusijos pabaigoje dalyviai apsvarstė ir priėmė rezoliuciją, kurią pateiks ŠMM, Seimo nariams ir kitoms atsakingoms institucijoms. Joje keliami reikalavimai dėl atitinkamo finansavimo, atlyginimo kėlimo, etatų skaičiaus, higienos normų bei kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus. Aktyviai dalyviai palaikė ir nacionalinio streiko idėją.
Gajutė ABELKIENĖ
Autorės nuotrauka
