Ketvirtadienio pavakarę Mažeikių viešosios bibliotekos Viekšnių filiale atidaryta kalvio Algirdo Stankaus darbų, kurie eksponuojami ne tik bibliotekos viduje, bet ir kieme, paroda.
Linkėjo kūrybinės sėkmės
Pasak parodos autoriaus, jis norėjęs viekšniškiams pristatyti savo kūrybą, tačiau be didelių iškilmių: „Norėjau parodą surengti be didelių pompastikų, bet vaikai sugalvojo kitaip.“
Dar prieš parodos atidarymą ją aplankė Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys su patarėju Algimantu Čepiu ir Viekšnių seniūnijos seniūnu Kornėlijumi Kryžiumi. Jie apžiūrėjo kalvio darbus, stebėjo, kaip dirba A. Stankaus sūnūs, aptarė kūrinių idėjas.
Parodos atidaryme A. Stankus perskaitė keletą savo pamąstymų. Eiles jam skyrė literatė Genutė Jokubauskienė. Būsimo kalvio vaikystę prisiminė mokytoja Joana Gedvilienė, keletą metų su šeima nuomavusi butą pas Stankus. „Geriausiai Algirdo asmenybę apibūdina ant jo tėvų paminklo iškalti žodžiai: „Dūšios Dievui, kalvis kalviui, vaikai – motinai ir tėvui“, – sakė J. Gedvilienė ir prisiminė ne vieną mažojo Algirduko išdaigą.
Kūrybinės sėkmės linkėjo ir brolio gimimą prisiminė sesuo Ona: „Šiandien brolis gimė antrąkart. Pirmąjį kartą dalyvavau jo gimime. Buvau 3 su puse metų. Toliau kurk savo darbus ir skaityk pasakas anūkams.“
Parodos autorių sveikino ir neslėpti savo kūrybos, demonstruoti darbus ir džiuginti kalvystės meno mėgėjus linkėjo kolegos, draugai, mokiniai, muziejininkai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai ir kiti svečiai.
Kalvystė – šeimos tradicija
Pasak A. Stankaus, kalvystė yra šeimos amatas, juo užsiima jau ne viena karta. Kalviai yra ir jo sūnūs Martynas ir Mindaugas.
Apie save kalvis pasakoja nedaug. Viename interviu yra sakęs, jog dienos šviesą išvydo 1948 metų pavasarį Viekšnių miestelyje. Mokėsi Viekšniuose, vėliau vidurinę mokyklą baigė Kaune. Tarnavo karo laivyne, mokėsi Telšių taikomojo meno mokykloje. Vilniuje dirbdamas restauratoriaus darbą puikiai išstudijavo senąsias meninės kalvystės paslaptis. 1977–1979 m. mokėsi Vokietijoje, Eisenache, Lauferio meninės kalvystės mokykloje. Pasak kalvio, čekų metalo kalybos ir meno naujienas jam perteikė Alfredas Habermanas. Archeologų Jono Stankaus, Marijos Gimbutienės, latvio Anteino padedamas išmoko senųjų baltų metalo apdirbimo.
Nuo 1988 m. priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai, yra estų kalvių sąjungos tikrasis ir garbės narys, nuo 1991 m. – suomių kalvių sąjungos garbės narys. 1987 m. Vilniuje, dekoratyvinio meno parodoje, eksponavo pirmuosius Damasko plieno dirbinius. Skaitė paskaitas ir eksponavo savo darbus Suomijoje.
Atgimimo metais grįžęs į Mažeikius savo patirtį perdavė jauniesiems kalviams. Kartu su mokiniais dalyvavo Pasaulinėje meninės kalvystės parodoje, pristatė savo kūrinius Čekijoje ir Lenkijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. A. Stankaus darbų galima išvysti Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, Prezidentūroje, Kauno kunigų seminarijoje, Birštone, Lietuvos ambasadoje Maskvoje. Padaryta aibė antkapinių paminklų…
Gajutė ABELKIENĖ
Autorės nuotrauka
