Dažnas gavęs sąskaitas už šildymą skundžiasi, kad kainos per aukštos, ir visas pretenzijas išsako šilumininkų adresu. Ar visada jie teisūs? UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Jonas Jurkus prisimena 2009 m., kai vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo 7,52 ct/kWh (su PVM) (arba dar tada buvusio lito – 25,97 ct/ kWh ). Dabar centrinio šildymo vartotojams šį, spalio, mėnesį šildymo kaina – 4,97 ct/kWh (su PVM). Pagrindinė pigimo priežastis – biokuro katilai. Beje, Mažeikių rajono savivaldybės tarybai pateiktas projektas – dar 6,2 proc. sumažinti šildymo kainą.
Ilgas kainų derinimo kelias
Nors Taryba jau patvirtino projektą dėl šilumos kainos sumažinimo, vartotojai tai pajaus tik nuo 2018 m. sausio mėn., geriausiu atveju šių metų gruodį. Priklausomai nuo to, kada patvirtins Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Ji reguliuoja kainas. „Tėvas, motina ir pamotė“, – juokauja direktorius Jonas Jurkus. „Nė viena įmonė tiek nekontroliuojama, kaip šilumos ūkis, ir nė viena įmonė negrąžina vartotojui permokėtos sumos“, – akcentuoja generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimundas Juškevičius.
Daugeliui tikriausiai smalsu, kokios šilumos kainos kituose panašaus dydžio miestuose: pagal šilumos kainas „Mažeikių šilumos tinklai“ yra dešimtoje vietoje (iš viso Lietuvoje 49 šilumos energijos tiekėjai), mažesnės kainos tik Šiauliuose, Utenoje, Kaune, Klaipėdoje, aukščiausios kainos Skuode, Biržuose, Ukmergėje.
Kruopščiai tikrinama biokuro kokybė
Pats sudėtingiausias etapas nustatant bazinę kainą – viską numatyti, t. y. „kas bus, jeigu bus...“, o tai lemia per energijos išteklių biržą „Baltpool“ perkamo biokuro kaina, kuri gali ūgtelėti, jei yra biokuro trūkumas, pvz., lietingas ruduo, negalima įvažiuoti į mišką. Siekdami šito išvengti, šilumininkai turi sukaupę rezervą. Bendrovė siunčia biokuro mėginius į akredituotą laboratoriją, kaip reikalaujama teisės aktuose. Laboratorijoje tiriami pagrindiniai biokuro parametrai – žemutinis šilumingumas, drėgnumas ir peleningumas.
Prisidedama prie klimato kaitos valdymo
Visi įgyvendinti projektai, kurie leido atsisakyti sieringo mazuto, gamtinių dujų, ir perėjimas šilumą gaminti tik biokuru leidžia prisidėti prie klimato kaitos valdymo, kartu mažinami mokesčiai už aplinkos taršą – tai leidžia mažinti ir šilumos energijos kainą vartotojui. Štai eksploatuojami du kondensaciniai ekonomaizeriai, kainavę 1,5 mln. eurų (šie įrenginiai, įskaitant Europos fondų paramą, atsipirko per 1–1,5 metų), utilizuoja biokuro dūmus ir paima per 100 oC papildomos temperatūros vandeniui pašildyti. Mažeikiškiai šilumininkai buvo antrieji (pirmieji Utenos) pasistatę ekonomaizerį, dabar jau daugelis jį turi. Kad UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ – ekologiška įmonė, įrodo ir apyvartinių taršos leidimų (ATL) kiekio panaudojimas. Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka šis skaičius kasmet tolygiai mažėja taip, kad 2020 metais nemokamai būtų skiriama tik bendrai apie 30 proc. ATL, o nuo 2027 metų nemokamai skiriamų ATL apskritai nebeliktų. Dabar mūsų šilumininkams iš to pavyksta gauti papildomų lėšų – mat nepanaudotas ATL likutis parduodamas per biržą. Šiais metais buvo skiriama 16 197 t ATL kiekis, sunaudota tik 359 t, o parduota 14 000 t ir uždirbta per 70 tūkst. eurų. Šie pinigai skiriami ekologinių projektų, vykdomų bendrovėje, finansavimui. „Pagal ekologiškumą ankstesniais metais buvome laimėję II vietą Lietuvoje ir dabar esame viena ekologiškiausių įmonių“, – džiaugiasi J. Jurkus.
Gausėja vartotojų gretos
Centriniu šildymu Mažeikiuose naudojasi beveik 15 000 vartotojų. 93 proc. vartotojų sudaro gyventojai, likusi dalis – verslas, įmonės. Abonentų gretos gausėja – vilioja maža kaina, patogumas. Grįžta gamybininkai, nes centrinis šildymas yra pats saugiausias ir ekologiškiausias – tai aktualu griežtėjant ekologiniams reikalavimams. Individualių namų savininkai irgi norėtų prisijungti prie centrinio šildymo, bet tai, pasak šilumininkų, nuostolinga, todėl prašoma prisidėti savo lėšomis tiesiant trasas iki jų valdų. Pasiruošta ir nenumatytiems atvejams – jei šalta žiema ir pritrūktų biokuro, katilinėje 2 katilai yra dujiniai-dyzeliniai, pasiruošta nedidelė rezervinė katilinė prie Mažeikių ligoninės, kuri įvykus avarijai be šilumos nepaliktų ligoninės ir aplinkinių namų.
Pakeistos pagrindinės trasos
Bendras bendrovės eksploatuojamų tinklų ilgis – 48,5 km. Dar sovietmečiu, prieš 30 ir daugiau metų, nutiesti šilumos tinklai ir visas šildymo ūkis buvo labai neekonomiškas, nes buvo apskaičiuota, kad mieste gyvens 100–120 tūkst. gyventojų – dabar jų belikę apie 34 152. Šiuolaikiškais, mažesnio skersmens vamzdžiais rekonstruoti šilumos tinklai leido ženkliai sumažinti patiriamus technologinius nuostolius. Šiuo metu 100 proc. pakeistos magistralinės trasos, o kvartaliniai šilumos tinklai, tiekiantys šilumą miesto daugiabučiams namams, pakeisti apie 90 proc. Vien šiemet ES lėšomis rekonstruota apie 2 000 m vamzdynų – tai buvo sunkus projektas, vien dokumentų tvarkymas užsitęsė apie 2,5 m., o šiuo metu objektas baigiamas, vamzdynai pakeisti ir ruošiamasi šį objektą atiduoti Valstybinei komisijai vertinti.
Išmoktos pamokos
Dar ir dabar prisimenamas 2006 m. gruodžio 27 d. įvykęs incidentas, kai viename iš daugiabučių namų trūko ventilis ir pasileido termofikacinis vanduo, dėl to tinkluose kritus slėgiui automatikos prietaisai sustabdė katilus ir visam miestui buvo nutrauktas centrinio šildymo tiekimas. Tada operatyviai buvo pašalintas gedimas. Pasak pašnekovų, ši avarija turėjo ir pliusų – po šio įvykio vietoj 20 sklendžių 50 km vamzdynų trasoje atsirado apie 400 sklendžių, todėl dabar viename name trūkus vamzdžiui, atjungiamas tik jis, o kitiems namams nepertraukiamai bus tiekiamas šildymas.
Kodėl ūgtelėjo „gyvatuko mokestis“
Daugelis vartotojų piktinasi ir kaltina šilumininkus, kad žymiai ūgtelėjo „gyvatuko mokestis“. Tai susiję su šiemet Vilniuje netikėtai apsireiškusia legionelioze, kai buvo užfiksuotos trys mirtys. Mūsų mieste nėra nustatyta tokių atvejų, tačiau tiek UAB „Mažeikių butų ūkis“, tiek UAB „Tavo pastogė“, siekdami išvengti legioneliozės, reikalauja aukštesnės – 53–68oC temperatūros (pakankama temperatūra – 51–60 oC). „Legioneliozė – didelio neatsargumo menas. Ją galima pasigauti, kai ilgą laiką (apie 15 dienų) nenaudojamas vanduo. Sugrįžus reikėtų nuleisti apie pusę kibiro karšto vandens“, – pataria generalinis direktorius.
Įsiklausoma į skolininkų problemas
Šilumininkai džiaugiasi, kad dėl abonentų įsiskolinimų už šilumą apyvartinėms lėšoms nebereikia naudotis banko paskolomis, mat didžiausias skolininkas – Savivaldybė – metus moka labai gerai. Kadangi šilumos kaina mažėjanti – tai ir skolų mažėja, dabar abonentai skolingi apie 40 tūkst. eurų.
„Jeigu susidarė skola, gavus priminimą, reikia nelaukti teismų ir antstolių, o atvykti, kad būtų sudarytas skolos mokėjimo grafikas. Kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiama į esamą padėtį. Keisčiausia, kad skolininkų gretose yra ir mokių klientų, bet, kol antstoliai nepradeda judinti, tol vilkina skolas“, – stebisi J. Jurkus.
Biokuro epopėjos pradžia
„Kai mes Mažeikiuose pradėjome biokuro epopėją, tai dalis politikų, verslininkų ir kitų mus laikė „prietrankomis“, bet tie „prietrankos“ po poros metų pradėjo mažinti kainą – tada jau mumis susidomėjo ir pradėjo rodyti kaip pavyzdį“, – prisimena generalinis direktorius J. Jurkus. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ patirties sėmėsi ne tik Lietuvos šilumininkai, bet ir rusai, baltarusiai, vokiečiai.
„Nevalia užmigti ant laurų“
„Planuojame dalyvauti paskutiniame modernizavimo etape. Lietuvos verslo paramos agentūra paskelbė kvietimus teikti paraiškas šilumos tinklų modernizacijai bei plėtrai. Gal dar šiemet pavyks pateikti dokumentus ir gauti ES paramą Reivyčių kvartalo antžeminei trasai pakeisti. Būtina atnaujinti ir Mažeikių miesto Ventos kvartalo senąsias trasas, kurioms apie 30 metų, bei nutiesti naują trasą Mažeikių senamiestyje. Bendra projektų vertė būtų apie 943 tūkst. eurų, o galima parama apie 390 tūkst. eurų“, – planus dėsto generalinio direktoriaus pavaduotojas.
„Kyla ir naujų minčių – laikas pradėti ieškoti alternatyvių šilumos šaltinių, pvz., saulė, vanduo. Turi neužmigti ant laurų – biokuras atėjo ir ateityje, po 15–20 metų, jis gali tapti atgyvena. Daug turime minčių, vizijų. Darysime studiją, skaičiavimus, gal rizikuosime ir investuosime į absorbcinį siurblį grįžtamajam vandeniui“, – ateities vizijomis dalijosi UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius J. Jurkus.
Gražina VERŠINSKIENĖ
Nuotrauka iš „Būdo žemaičių“ redakcijos archyvo
