„Sveiki, lobių ir atradimų ieškotojai! Lekiame ieškoti lobių ir visokių nuostabių dalykų už jūrų marių… O gal visa tai pas mus yra… už aukštos tvoros, nuo svetimos akies paslėpta ar požemyje saugiai užmūryta?“, – klausia gidas Saulius Stasiūnas.
Šiaulių turizmo informacijos centras kviečia pasivaikščioti po Šiaulius taip, kaip įprastai dar nesame vedę – patvoriais ir papieviais, pakiemiais ir palaukėmis, per laiptus ir tiltelius, pagrioviais ir net per tvoras, o gal ir į požemį koją įkeliant arba į paslaptingą mūro užtvarą pabeldžiant.
„Ką pagalvojame, kai pamatome tvorą? Už jos yra tai, kas nuo mūsų slepiama ir tai motyvuoja pasilypėti, kabarotis, o, jei pavyks, persiristi per ją ir atverti nepažintą pasaulį. Apsidairykime – tokių „motyvatorių“ pilnas miestas. Nerkime į istorijos verpetus ir atrasime jų dar daugiau, Šiauliai tuomet pasirodys visai nedidelis kaimelis, kurio ribas – patvorius – apeisime nepastebimai greitai ir išmoningai.
Kada Šiauliai tapo didžiais? Tada, kai juose susikirto vandens, žemės ir oro keliai. Didelis turtas vilioja didelius grobikus. Prie mūsų „tvorų“ rikiavosi visos Europos plėšikai ir alkani atėjūnai iš Rytų. Kaipgi mes išlikome ir jiems atkirtį davėme? Be slaptųjų takų ir praėjimų čia niekaip neišsiversi! Tuomet šiaulietiškai pagalvosime ir ieškosime požemių, kurie iš tamsos nuves mus į miesto šviesiąsias dienas ir nupieš saulėtą ateities viziją!“, – ragina ekskursijos „Per Šiaulių tvoras ir požemius“ idėjos autorius.
Gido pastebėjimu, skeptikai ir kiti racionalų žmonės sako, kad tokiam mažam miestui, kaip Šiauliai, požemių niekaip nereikėjo. Matyt, esant pavojui, išsislapstydavome, kaip kiškiai, krūmuose ir pelkėse… Pažvelkime į vienintelę tokią Lietuvoje gynybinio pobūdžio mūsų katedrą, į jos 70 metrų aukščio bokštą ir atsakykite – kas taip „racionaliai ir taupiai“ sugalvojo ją statyti prieš 400 metų, kai aukščiausio miestelio namo kraigo aukštis siekė tik 7 metrus!
Šiaulių turizmo informacijos centras
