Projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Projekto kūrybinė grupė filmuoja ir įrašinėja vertingiausių Lietuvos varpų skambesį. Tarp jų – ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios varpai.
Iššūkis – vienu skrydžiu įveikti atstumą nuo varpinės iki jūros
„Į Palangos bažnyčios varpinę užkopėme saulei tekant, tad buvome apdovanoti nepaprastu iš jos atsiveriančiu vaizdu. Labai įspūdingi ir čia esantys varpai”, – pasakojo apie filmavimą Palangoje projekto idėjos autorius Dalius Abaris.
Pasak pašnekovo, kadangi varpinėje įrenginėjama apžvalgos aikštelė, tad buvo labai lengva pasiekti varpus, atsinešti iki jų visą reikalingą filmavimo įrangą. Neteko kopti aukštyn linkstančiomis, ilgus dešimtmečius nenaudotomis kopėčiomis, kaip pasitaikydavo kitose varpinėse.
Tačiau filmuojant ir įrašinėjant šiuos varpus netrūko kitų iššūkių. Projekto kūrybinė komanda siekia ne tik užfiksuoti varpų skambesį, bet ir nufilmuoti iš varpinės atsiveriančius Lietuvos vaizdus, parodyti aplinką, kurioje tie varpai yra. Palangoje, kurios varpinė leidžia pasigėrėti tikrai įspūdingais peizažais, tai padaryti buvo sudėtinga. Sudėtinga, nes teko vientisu drono skrydžiu įveikti atstumą nuo varpinės iki pat Palangos tilto. Ryšys su dronu trūkinėjo, darbas iš operatoriaus pareikalavo daug profesionalumo ir pastangų. O palangiškiams ir miesto svečiams dovanojo smagių vaizdų, kaip trys subrendę vyriškiai entuziastingai vaikosi droną, skuba paskui jį išsinuomotu keturračiu dviračiu.
„Tačiau pastangos pasiteisino, pavyko užfiksuoti įspūdingų Palangos miesto, pajūrio vaizdų, kurie daugeliui mūsų tautiečių asoacijuojasi su atostogomis, poilsiu“,– džiaugėsi D. Abaris.
Atgimęs Palangos bažnyčios varpas
Labai vertingi ir patys Palangos varpai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios varpinėje skamba keturi varpai, du iš jų – ir unikalūs, ir įdomūs savo istorija. Trečias pagal dydį varpas, galima sakyti, gyvena antrąjį gyvenimą – jis perlietas iš senesnio sudegusio varpo XVII a. antrajame ketvirtyje. Dabartinio varpo „autorius“ – Karaliaučiaus varpų liejikas Michael‘is Dornmann‘as. Antras pagal dydį varpas, pašvęstas Švenčiausios Mergelės garbei. Jis nulietas 1735 m. Pašiaušės jėzuitų varpų liejykloje Palangos klebono Jono Ašmenskio rūpesčiu. Mažasis varpas nulietas 1789 m. Ludwig‘o Wilhelm‘o Copinus‘o Karaliaučiuje.
Tad ar galima įsvaizduoti – šie varpai skambėjo jau tada, kai Palanga tik pradėta minėti kaip kurortas, skambėjo tada, kai 1791 Ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises. Jiems skambant gimė, gyveno, mirė ne viena palangiškių karta.
Didysis varpas, dedikuotas Švenčiausiai Mergelei ir Šv. Antanui, jau beveik šimtmečiu naujesnis. Jį 1875 m. Rygoje nuliejo Johann‘as Christoph‘as Schwenn‘as. Tai buvo Antano ir Perpetuos Valudskių auka – dovana Palangos bažnyčiai. Jis kvietė melstis šiandieninių palangiškių senelius, prosenelius skambėdamas lygiai taip pat, kaip ir dabar. Šie varpai – tai vienas iš nedaugelio Palangos simbolių, nepasikeitusių per kelis šimtmečius.
Filmuojant varpus jais skambino palangiškis kultūrininkas Nerijus Stasiulis, vilkėdamas XVI žemaičių bajoro drabužiais. „Kodėl tokie drabužiai? Todėl, kad aš žemaitis. Todėl, kad valstybingumas neatsiejamas nuo tautiškumo“, – komentavo savo sprendimą N. Stasiulis.
Pasak pašnekovo, toks projektas tikrai prasmingas ir vertingas. „Vertinu visas idėjas, visus projektus, kurie jungia, vienija tautą, skatina vertinti praeitį ir perduoti ją ateičiai“, – sakė N. Stasiulis. Varpai tam ypač tinka, nes jie kaip niekas kitas savo skambėjimu susieja ištisas kartas.
Varpai – istorijos ir dabarties jungtis
„Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, – komentuoja projekto prasmę D. Abaris.
Pasak pašnekovo, idėja sukurti kūrinį, kuriuo būtų atkreiptas dėmesys į Lietuvos varpus, kilo prieš kelis metus. Pamažu ji aiškėjo, kristalizavosi ir Lietuvos atkūrimo 100-metis pasirodė ideali proga būtent per varpus susieti Lietuvos praeitį su dabartimi ir tuo pačiu – perduoti ją ateities kartoms.
Projekto kūrybinė komanda važinėja po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdama ir filmuodama svarbiausius krašto varpus. Bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas vertingiausių Lietuvos varpų. Projekto kūrybinė komanda aplankys ne tik vertingiausius istorinius varpus, bet ir lietuviams emociškai svarbius varpus; varpus, kurie kviečia melstis visų tradicinių Lietuvos krikščioniškų konfesijų atstovus.
Visų šių varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginys. Kitą kartą varpų akomponimentą išgirsime Liepos 6-ąją, Dainų šventėje, kai tradiciškai visame pasaulyje bus giedama Tautiška giesmė.
Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.
Palangos savivaldybės informacija
