Visus metus kultūrinėmis iniciatyvomis kunkuliavęs uostamiestis, pradeda paskutinį oficialų savo, kaip Lietuvos – kultūros sostinės mėnesį. Tiesa, nors kultūros sostinės titulą miestas perleis jau rytoj, kultūrai skiriamos investicijos ir dėmesys nemažės ir ateinančiais metais.
Gruodžio 2-ąją, 17 vl., Teatro aikštėje pradėdama žiemos švenčių laukimą, Klaipėda ne tik įžiebs svarbiausią žiemos švenčių simbolį – eglutę, bet ir pažymės turtingus „Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės“ metus. Šventinį vakarą Klaipėdą lankys garbingi svečiai, tarp kurių Lietuvos Respublikos Kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson, LR Seimo nariai, žinomi kultūros atstovai bei kultūros sostinės titulą perimančios Marijampolės delegacija. Šventinį vakarą papuoš kultūros sostinės simboliu tapę choreografės Agnijos Šeiko ir šviesos menininko Lino Kutavičiaus sukurti smilgininkai. Įžiebus kalėdines šviesas ir oficialiai pradėjus žiemos švenčių laukimą, oficialioji dalis persikels į Klaipėdos dramos teatrą, kur Marijampolės atstovams bus perleistas kultūros sostinės simbolis – gintarinis medis.
Kultūros sostinės programai įgyvendinti šiemet buvo skirta daugiau nei milijonas eurų, o iš viso per šiuos metus kultūrai iš uostamiesčio biudžeto, neįskaitant infrastruktūros atnaujinimo projektų, skirta daugiau nei 7 milijonai. Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko teigimu, kultūra jau tapo vienu iš pagrindinių miesto prioritetų, tad ateinančiais metais, nors Klaipėdos ir nebepuoš kultūros sostinės karūna, finansavimas šiai sričiai išliks panašus.
„Kultūros sostinės titulas – ne loterijos bilietas, kurį ištraukė laiminga ranka. Tai įvertinimas, įprasminęs visos miesto kultūrinės bendruomenės ilgametį darbą. Kartu tai – didelis įpareigojimas ateičiai: dabar viską, kas pasiekta, turime vertinti kaip atspirties tašką. Kad ir kokie skambūs titulai garsino ir puošė mus šiais metais, tai praeina, ir garbę reikia perleisti kitiems. Bet svarbiausia tai, kas neabejotinai išlieka – miesto bendruomenės susitelkimas kilnaus tikslo vardan. Tai vertybė, kurią turime saugoti ir puoselėti nuolatos ateityje“, – teigia V. Grubliauskas
Faktai:
320 renginiai
Iš jų – net 10 pirmąkart užgimusių festivalių
85 renginių organizatoriai
84 renginių vietos
20 proc. daugiau Klaipėdą aplankiusių turistų
Projekto „Muzė veža“ autobusai nuvežė 206 tūkst. km.
Klaipėdą aplankiusių burlaivių ilgis daugiau kaip 2008 metrai arba 9 Eifelio bokštai
Socialiniuose tinkluose pasiekta daugiau nei 3 mln. auditorija
Filmų festivalis „GoDebiut“ sulaukė per 700 debiutuojančių filmų paraiškų iš viso pasaulio
Projektuose pristatyti kūrėjai iš daugiau nei 50-ies šalių ir svarbiausia visi Klaipėdos menininkai
ĮVYKĘ RENGINIAI
„Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės“ projekto programa – „neužsąlantis kultūros uostas“, struktūriškai suskirstyta į 5 atskiras dalis–kūrybines platformas.
„Neužšąlanti istorija“ suvienijo istorinei Klaipėdos krašto atminčiai ir paveldui aktualizuoti skirtus kultūros lauko įvykius: „Muzė veža“, nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, Klaipėdos miesto gimtadienis ir speciali džiazo oratorija, reformacijos 500 metų jubiliejui skirtas projektas „Neužšąlantys namai“, muzikinė procesija ,,Klaipėdos istorijos kelias“.
„Neužšąlanti klasika“ – apjungė Klaipėdoje kuriamus ir pristatomus klasikinius menus: „Klaipėdos tarptautinis violončelės festivalis“, „Nuostabiosios žemės beieškant. Kultūrinio turizmo maršrutas nuo Nidos dailininkų kolonijos iki P. Domšaičio“, „Muzikinis pavasaris“, „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, „Vaikų ir jaunimo festivalis „Muzika kviečia kiekvieną“, „Klaipėdos kariliono festivalis“, „Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene“.
„Neužšąlanti jūra“ suvienijo jūrinę kultūrą aktualizuojančius kultūros lauko įvykius: „Klaipėdos laivų paradas“, „Baltic Sail“, „Jūros šventė“, „The Tall Ships Races 2017“.
„Neužšąlantis menas“ – šiuolaikiniam menui, kūrybinėms industrijoms bei inovacijoms skirti projektai: „Klaipėdos mados savaitė“, Klaipėdos tarptautinis teatro festivalis „TheAtrium“, XXIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis, gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“, Kūrybinė platforma „Menų zona“, šiuolaikinio meno festivalis „Plartforma“, Baltijos šalių debiutinių filmų festivalis „Go Debut“, Kinijos šiuolaikinio meno paroda ,,Who am I“?/Kas aš esu?“, skulptūrų viešosiose erdvėse projektas ,,Viešas dialogas III“, festivalis ,,Permainų muzika“, ,Jauno teatro dienos“, tarptautinis lėlių teatro festivalis ,,Materia Magica“.
„Neužšąlantis miestas“ – sutelkė miesto daugiakultūriškumo pristatymui, bendruomeniškumo skatinimo idėjai skirtus projektus: Klaipėdos šviesų festivalis, Vilties bėgimas (ir kiti „Vilties miesto“ renginiai), festivalis „EDIT Klaipėda Street Art“, tarptautinis VI tautinių kultūrų festivalis „Tautinių kultūrų diena – 2017“, Baltijos jūros regiono šalių kultūros forumas „Common Sea – Common Culture“, provokacija-miuziklas ,,Familia“, Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui, chorinės muzikos festivalis ,,Klaipėdai – Baltijos daina“, XI Tarptautinis kalvystės simpoziumas ,,Keturi vėjai“, finalinis projekto ,,Folkšokas 2017“ koncertas, projektas „Dainos ir jūros pašaukti“.
