Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Neringos savivaldybės iniciatyva atlikti Nidos senojo švyturio pamatinės dalies archeologiniai žvalgymai pateikė intriguojančių rezultatų.
Jau ne vienerius metus netyla diskusijos, kur galėjo tiksliai stovėti pirmasis Nidos švyturys, Prūsijos karaliaus potvarkiu ant Urbo kalno pastatytas 1873 m. Aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys buvo 23 metrų aukščio ir veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1944 m. rudenį-1945 m. sausį, besitraukiantys vokiečių kariai susprogdino Nidos švyturį, o jo skeveldros pasklido Urbo kalno aikštelėje, šlaituose ir papėdėje. Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953 m., po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, įžiebtas naujasis 29,34 m aukščio (79,16 m virš jūros lygio) Nidos švyturys.
Manoma, kad iki šių dienų galėjo išlikti į 10 metrų gylį įmūryti senojo švyturio pamatai. Planuojant Urbo kalno ir gretimos aplinkos sutvarkymo koncepciją pradėta svarstyti, kad išlikę pamatai galėtų būti eksponuojami visuomenei. Siekdama išsiaiškinti tikslią senojo švyturio vietą, Neringos savivaldybė ėmėsi iniciatyvos atlikti archeologinius žvalgymus.
Dar praėjusių metų lapkričio mėnesį tyrimus georodaru atliko Viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ – 1200 m2 plote atliktus darbus vainikavo įdomūs rezultatai. Tyrimo išvadoje pažymima, kad vienintelė taisyklingos stačiakampio formos anomalija (apie 10 m x 11 m dydžio ) buvo pastebėta rytinėje ploto dalyje, t. y. visai greta esamo švyturio.
Siekiant nustatyti stebimos stačiakampio formos anomalijos prigimtį, gauti duomenys perdengti su istoriniais 1910 ir 1946 m. žemėlapiais. Abiem atvejais aptikta anomalija gerai atitinka žemėlapyje vaizduojamą buvusio švyturio vietą, tačiau tą patvirtinti galima būtų tik ateityje atlikus minėto objekto archeologinius tyrimus.
Neringos savivaldybės informacija
