Šiuolaikiniai muziejai labai skiriasi nuo tradicinių „eksponatų rankomis neliesti“ muziejų. Būdami modernūs, interaktyvūs jie sugeba sudominti ir įtraukti įvairaus amžiaus ir pomėgių lankytojus, suteikti jiems smagaus pažinimo džiaugsmo. Net ir tradiciniai muziejai šiais laikais gali panaudoti kai kuriuos išmaniuosius elementais, nustebinti ir patys tarsi atjaunėti.
Prieš kurį laiką Ignalinos krašto muziejuje mažoji parodų salė virto Skaitmeniniu muziejumi. Čia eksponuojamos juodai baltos paprastu spausdintuvu išspausdintos įvairių Lietuvos lankytinų vietų, turistinių ir istorinių objektų nuotraukos. Iš pirmo žvilgsnio tikrai nieko įdomaus, nieko patraukiančio. Tačiau šie vaizdai gali lengvai atgyti. Kaip pasakojo muziejaus darbuotoja Agnė Skunčikaitė, skaitmeninis muziejus lankytojus kviečia „patirti eksponatus“, kurie čia pateikiami naudojant papildytos realybės techniką. Ją visame pasaulyje išpopuliarino žaidimas „Pokemon go“ ir Snapchat socialinis tinklas.
Tam, kad statiškas vaizdas atgytų, mobiliuoju telefonu reikia parsisiųsti nemokamą Google Play programėlę. Tada telefono ekraną nukreipti į norimą objektą ir stebėti, kas vyksta. Norintys tapti dar aktyvesniu ekspozicijos dalyviu kviečiami išbandyti Pabėgimo kambarį. Lankytojai užrakinami patalpoje ir raktą randa tik tada, kai atsako į visus galvosūkio klausimus ir atgaivina visus objektus.
Labai smagu matyti, kaip atgyja ir spalvotomis tampa juodai baltos nuotraukos. Vėjo malūno sparnai ima suktis. Garvežys leidžia dūmus ir pūškuoja. Kauno funikulierius tarsi su mažom kojytėm ropščiasi į kalną. Na o ant tuščio Kryžių kalno tarsi iš dangaus staiga pasisėja kryžiai. Iš aukštybių nukrenta ir žymusis Puntuko akmuo, o ant jo dar atsisėda velniukas. Na o Nidoje ant suolelio sėdintis Vytautas Kernagis grodamas ima judinti koją, prie kurios ropoja kolorado vabalas. Atgyja ir kepurę nukelia knygnešio paminklas Kauno muziejaus kiemelyje, ekrane pasirodo laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“. Jūros vėjyje ima judėti trys Šventosios seserys iš skulptūros „Žvejo dukros“. Bažnyčių, pilių ir kitų pastatų vaizdą, sukant telefono ekraną, galima apžiūrėti iš visų pusių. Prie vaizdo atsiranda ir trumpas jį pristatantis tekstas.
Kaip sakė muziejaus darbuotoja Agnė, visos nuotraukos atrinktos atsitiktiniu būdu, jos viena su kita nėra susiję ir pristato įvairias Lietuvos vietoves. Gaila, kad skaitmeniniame muziejuje nėra nė vieno Ignalinos krašto vaizdo. Tekėtų sau vanduo sukdamas girnas Ginučių malūne ar Gintaro Černiaus skulptūroje atgytų ir vienas kitą meiliai apkabintų Ignas ir Lina.
Ignalinos krašto muziejuje ši interaktyvi ekspozicija bus pristatoma nuolat, tik kartais ji vietą užleis kitoms parodoms. Taigi kviečiame aplankyti ir smagiai praleisti laiką. Šį Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą parengė Kūrybos ir inovacijų laboratorija. Na o įdomų pasiūlymą Ignalinoje įgyvendino muziejaus darbuotojos Agnė Skunčikaitė ir Inga Čibiraitė. Kaip sakė Agnė, jos turi ir daugiau įdomių minčių, kurias tikisi realybe paversti artimiausiu metu.
