Atšilę saulėti orai masina išsiveržti iš už keturių sienų. Palanga vilioja jūra, Nida – kopomis, Molėtai – ežerais, Vilnius, Kaunas – architektūriniu ir istoriniu paveldu, Druskininkai, Birštonas – SPA procedūromis. Naujoji turistų žvaigždė Anykščiai džiaugiasi Lajų taku, o kuo ieškančius naujų įspūdžių bando patraukti Panevėžys ir jo apylinkės?
Kas populiariausi?
Anot Panevėžio turizmo informacijos centro (TIC) vadybininkės Vilmos Bačelienės, Panevėžio regione labiausiai lankomi keturi objektai: Krekenavos regioninis parkas su jam priklausančiu Pašilių stumbrynu, Bistrampolio dvaras, Upytės tradicinių amatų centras ir Klemenso Sakalausko privatus muziejus.
Pernai metais Krekenavos regionine parke apsilankė per 16 tūkst. svečių. Labiausiai lankytojų mėgiamas Pašilių stumbrynas, kuris traukia ne tik žmonių dėmesį. Gegužės pradžioje populiariausią Panevėžio rajono turistinį objektą aplankė rudoji meška, nuo Lietuvos sienos sukorusi pora šimtų kilometrų.
Apsilankantys Krekenavos parke paprastai užsuka ir į Bistrampolio dvarą, garsėjantį vasaros klasikinės muzikos festivaliu. Taip pat čia siūloma išbandyti visą puokštę įvairių pramogų: nuo apsistojimo barono Bistramo apartamentuose, pagal senus receptus paruoštų patiekalų ragavimo iki teniso kortų, pasijodinėjimo žirgais ar dvaro muziejaus aplankymo.
Tarp gausiausiai lankomų vietų ir Upytės Tradicinių amatų centras, kuriame bet kuris norintis gali pasimokyti minti, verpti ir austi linus, taip pat spausti linų sėmenų aliejų, pasigaminti įvairių patiekalų. Itin populiarus ir K. Sakalausko privatus senienų muziejus, stebinantis įvairių senienų (muzikinių dėžučių, armonikų, lygintuvų, garo variklių ir t.t.) gausa.
Yra daug, gali būti dar daugiau
„Mūsų vertinimais Panevėžio rajone kasmet sulaukiama apie 60-70 tūkst. svečių iš Lietuvos ir užsienio,“ – rajono turistinį patrauklumą įvertina Panevėžio TIC direktorė Daiva Tankūnaitė. Vietinių keliautojų vis daugėja, o iš užsieniečių Panevėžio kraštą labiausiai mėgsta kaimynai latviai. Tiek atvykstantys kelioms dienoms, tiek važiuojantys pro Panevėžį ir atrandantys keletą valandų ekskursijai.
„Nors pastaruoju metu Panevėžio kraštas negali pasigirti naujais turizmo objektais, ne visos rajono galimybės dar labiau padidinti turistų srautus yra išnaudotos. Turistų dėmesio laukia nemažai tikrai įdomių objektų, turistinių maršrutų ar edukacinių užsiėmimų, kurie tinkamai pateikti ir pristatyti, tikrai taptų populiarūs“, – sako keliautojas, interaktyvaus kelionių žemėlapio Lietuvon.lt kūrėjas Karolis Žukauskas.
Juozo Miltinio pavilioti
Panevėžio TIC jau siūlo įdomų turistinį maršrutą, skirtą bene didžiausiai krašto garsenybei – Juozui Miltiniui. Norintys gali ne tik apsilankyti Panevėžio dramos teatre, kur dirbo šis teatro režisierius, tačiau ir J. Miltinio palikimo studijų centre, saugančiame ir tyrinėjančiame jo palikimą. Taip pat ir paragauti J. Miltinio mėgtų patiekalų, pagamintų pagal autentiškus paties režisieriaus receptus.
„Tokių bandymų apjungti atskiras pramogas turėtų būti ir daugiau. Žmonėms reikia sukramtytos ir patogiai pateiktos informacijos, kadangi pati turistinė informacija nebėra problema, dabar miestai konkuruoja jos pateikimo būdu. Tai, žinoma, liečia ir turizmo infrastruktūros kūrimą. Štai Anykščiai šalia ir taip gausiai lankomo Puntuko pastatę Lajų taką padidino turistų srautus ir vietos verslininkų pajamas“, – svarsto daugybę turistinių šalies objektų aplankęs Lietuvon.lt kūrėjas.
Galbūt kada nors turistus pakvies ir tikrai įdomus maršrutas, skirtas Puziniškio dvarelyje, netoli Panevėžio, gyvenusiai garsiai rašytojai G. Petkevičaitei-Bitei. Ar žinojote, kad tarpukariu ji balotiravosi į Lietuvos prezidentus ir net pirmininkavo pirmajam Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdžiui?
Ne tik pažiūrėti
Panevėžio TIC darbuotojai teigia, kad krašto svečiai vis dažniau domisi įdomiomis rajono įmonėmis. Turistai noriai lankosi meninio stiklo studijoje „Glassremis“, kuriančioje aukšto lygio spalvoto stiklo gaminius (beje, rudenį čia vyksta labai įdomus džiazo festivalis, kai stiklo dirbiniai gaminami muzikos fone), o Staniūnuose įsikūrusioje manufaktūroje stebi, kaip gimsta rankų darbo lininiai kilimai. Populiarėja ir ekskursijos į „Kalnapilio-Tauro grupei“ priklausančią Panevėžio daryklą, kuri be pertrūkių verda alų nuo pat 1902 m., kai vokietis Albertas Foightas įkūrė dabartinės įmonės pirmtaką alaus bravorą „Bergschlösschen“.
Neįprastais renginiais ir muziejais turistus bando vilioti ir Panevėžio krašto miesteliai. Štai birželio pabaigoje Ramygaloje rengiama tradicinė ožkų šventė su paradais ir gražiausios ožkos rinkimais. Radviliškių kaimą garsina liepos mėnesį vykstanti šalies naminės duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“. O Kalėdoms pats tas bus aplankyti Miežiškių miestelyje nuo 2010 m. veikiantį vienintelį Baltijos šalyse Kalėdinių žaisliukų muziejų.
Eiviltas Paraščiakas
