Birželio pradžioje Nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo apdovanoti žurnalo „Structum“ redakcijos įgyvendinamo projekto „Išmanusis miestas IV“ nugalėtojai. 30 komandų iš Lietuvos universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų rengė projektus savivaldybių apleistoms teritorijoms sutvarkyti ir atgaivinti. Beveik trečdalis komandų buvo pasirinkę Tauragę. Tarp nugalėtojų – du Tauragės rajono savivaldybės teritorijoms atnaujinti parengti projektai, vienas pelnė portalo DELFI skaitytojų prizą – už projektą balsavo daugiau kaip 20 tūkst. internautų.
Kaip teigia Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis, gavus pasiūlymą dalyvauti projekte, pirmiausia sudomino jo pavadinimas, kadangi rajono savivaldybės tikslas – panaudojant naujausias technologijas tapti gamtai draugiškiausiu rajonu Lietuvoje. „Labai gerai, kad žurnalas „Structum“ ėmėsi organizuoti šį konkursą, pritraukė partnerių ir prikalbino savivaldybes jame dalyvauti. Tai puikus projektas, suartinantis mokslą, verslą ir savivaldą. Savivalda turi nemažai kasdieninių problemų – švietimo, kultūros, socialinėje, infrastruktūros srityse. O šis projektas padeda panaudoti jaunų žmonių mintis, intelektą, rekonstruojant arba statant naujus pastatus ir pritaikant juos gyventojų poreikiams“, – sako Sigitas Mičiulis.
Pašnekovo teigimu, Tauragės rajono savivaldybė, kurioje dirba pakankamai jauna komanda, jau ieško galimybių vienam projektui realizuoti ir netrukus ketinama paskelbti projektavimo, atsižvelgiant į studentų pateiktus siūlymus, konkursą. „Tai daugiafunkcė sporto arena Tauragės mieste, – pasakoja meras. – Tai būtų ne žiūrovinis, bet sportinis kompleksas, kuriame galėtų sportuoti šešių sporto šakų sportininkai – lengvosios atletikos, mažojo futbolo, krepšinio, tinklinio, badmintono, lauko teniso. Mobili įranga leistų lengvai transformuoti pastatą į vieną žiūrovinę areną varžyboms ar kultūros renginiui. Sporto areną norime pastatyti toje Tauragės vietoje, kur gyvena 2/3 miesto gyventojų, yra trys mokyklos. Ji būtų lengvai pasiekiama didelei daliai tauragiškių ir naudojama ugdymo procese. Į Tauragę atėjo labai daug investicijų, yra sukurta nemažai darbo vietų, todėl norime užtikrinti kuo didesnes užimtumo galimybes jaunoms šeimoms, jų vaikams ir, be abejo, visiems, norintiems sportuoti.“
Antrą vietą ir internautų pripažinimą pelnė kitas Tauragei skirtas projektas – tai hipodromo teritorijos Jūros upės baseine pritaikymas rekreacijai. „Tai ne tik Tauragei, bet ir visai Lietuvai svarbi vieta. Jūros upė skiria dvi Lietuvas: Mažąją Lietuvą, kuri Lietuvai per Martyną Mažvydą padovanojo pirmąją knygą, davė Kristijoną Donelaitį, Vydūną, Martyną Jankų ir daugelį kitų šviesuolių. Tarp jų ir Jurgį Zauerveiną, kuris, mokėdamas 66 kalbas tvirtino, kad jo antroji gimtoji kalba yra lietuvių ir buvo jos gynėjas. O jo eilėraštis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt“ vos netapo Lietuvos himnu, – rajono ypatumus pristato meras Sigitas Mičiulis. – Antras Jūros upės krantas – tai kovingų žemaičių, apie ką primena gausybė piliakalnių, kraštas. Žemaičių gynybinės linijos per Jūros – Akmenos ir Nemuno baseiną, niekas neįveikė 200 metų. 16 metų šiai gynybinei sistemai sėkmingai vadovavo kunigaikštis Gediminas.“
Meras patenkintas gausiais ir įvairiais studentų siūlymais. Tik apgailestauja, kad ne visus juos įmanoma įgyvendinti, nes hipodromo teritorija – rekreacinė zona ir galimi tik laikini pastatai. Toje teritorijoje, mero teigimu, norima įrengti dviračių takus. Ten, kur ėjo senasis prekybos kelias, galbūt pavyks pastatyti pakabinamą tiltą. Pagal darnaus judumo planą atsirastų galimybė nuvažiuoti dviračiu ar nueiti pėsčiomis į pramonės zoną, kur dirba nemažai tauragiškių. Taip pat būtų lengviau pasiekiamas Skalvos rajonas, kur įsikūręs nuostabus Taurų nuotykių parkas. Kitos miesto dalies gyventojai lengviau galėtų patekti į miesto estradą, kur vyksta įvairūs renginiai.
„Ir noriu pasakyti vieną žinią jaunimui, – mįslingai šypsodamasis sako Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis. – Jei kuris jūsų, baigęs studijas, nesvarbu kuriame šalies universitete, norėsite emigruoti į Vakarus, emigruokite į vakarinę Lietuvos dalį – Žemaitiją, kuri kitais metais švęs 800 metų paminėjimo jubiliejų. Ir emigraciją į vakarus vertėtų pradėti nuo Tauragės, nes ateinant daugiau investicijų kvalifikuotų specialistų trūksta ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Lankydamasis rajono įmonėse pašau išvardinti didžiausias problemas ir 90 procentų įmonių pirmiausia pamini, kad jiems labai trūksta kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų. Praėjusiais metais to dar nebuvo.“
Genovaitė Pulikaitė
