Žemaitijos sostinė Telšiai 2016 m. taps ir Lietuvos kultūros sostine. Taip Kultūros ministerija įvertino ilgametes telšiškių pastangas kultūros srityje. Tačiau panašu, kad Žemaitijos sostinė darosi vis įdomesnė ne tik kultūros mylėtojams, bet ir verslininkams. Dvigubos sostinės vardą pelnę Telšiai artėjančius naujuosiuos metus pasitinka naujomis verslo investicijomis.
Kultūros užtaisas
Iš Žagarės Lietuvos kultūros sostinės vardą perėmę Telšiai nuo balandžio mėnesio regiono gyventojus ir svečius džiugins kultūrinių renginių maratonu. Įvairiose Telšių rajono erdvėse bus pristatomi unikalūs paveldo paminklai, taip pat meno, kino, literatūros bei vizualinių menų scenos, laisvalaikio kultūros projektai, konferencijos, forumai, turizmo programos. Kultūros sostinės atidarymas numatytas balandžio 15-ąją, kuomet visuomenei bus pristatomas ir Didysis Žemaitijos žemėlapis.
Birželio 11-13 d. numatytos „Žemaičių dienos Telšiuose“, o liepos 23-iąją – Durbės mūšio paminklo atidengimas. Antrą mėnesį Telšių mero postą užimantis Petras Kuizinas žada, kad metų viduryje duris atvers ir užbaigtas sporto kompleksas, kuriame vyks ne tik sporto, bet ir didieji kultūriniai renginiai. Kultūros renginių metu pastatas talpins daugiau kaip 1000 žiūrovų. Komplekso statybos vykdomos jau ketverius metus. Artimiausiu metu žadama užbaigti ir Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos rekonstrukcijos projektą.
Investicijos – paskui kultūrą?
Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S.Urbono, per pastaruosius metus dėmesys skirtas ne tik kultūrai, bet ir miesto infrastruktūrai. Savivaldybės atstovai sutinka, kad prie Telšių atgaivinimo prisidėjo ir privatus verslas. Pavyzdžiui, pirmosiomis sausio dienomis prekybos centrą „Viskas automobiliui“ atidarys bendrovė „Eoltas“, kuri tokius centrus jau valdo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje, Tauragėje bei Rokiškyje.
Anot bendrovės vykdančiojo direktoriaus Marijaus Montvilo, privatus kapitalas turi lemiamą įtaką regionų augimui ir ekonominio atotrūkio mažėjimui tarp didžiųjų ir mažesniųjų regioninių centrų. „Trumpuoju laikotarpiu verslo investicijos mažesniuose miestuose reiškia naujų darbo vietų sukūrimą”,- tvirtino bendrovės „Eoltas“ atstovas: „O žvelgiant iš ilgojo laikotarpio perspektyvos, vienos verslo investicijos pritraukia kitas. Domino efektas paskatina augimą geometrine progresija, ko ir linkime Telšių miestui“.
Šia vasarą buvusioje konservų gamyklos teritorijoje ketinama užbaigti daugiau nei dešimtmetį trukusį prekybos, laisvalaikio ir pramogų komplekso projektą. Praėjusių metų pradžioje Telšiai sulaukė privačios kompanijos UAB „Žemaitijos energija“ investicijų – sukuriant naujas darbo vietas, pastatyta biokuru kūrenama katilinė. 2015 metų vasaros viduryje Žemaitijos sostinėje pradėtos vaistų laboratorijos „Escolit“ statybos. Laboratorijoje bus kuriami inovatyvūs vaistai nuo tuberkuliozės.
Artėjantys metai Žemaitijos sostinei bus svarbūs ne tik dėl kultūros sostinės renginių bei gausėjančių verslo investicijų. 2016-aisiais Telšiai švęs ir 225 metų Magdeburgo teisių suteikimo sukaktį.
Pranešimą paskelbė Viktorija Rimaitė
