Gatvių apšvietimo sistemos modernizavimasir pastatų energetinio efektyvumo didinimas – Lietuvos savivaldybėseitin aktualios problemos. 2015 m. vasario 18 d. Finansų ir Energetikos ministerijos bei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ pasirašė trišalę sutartį, kuria (pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų periodo reikalavimus) buvo įsteigtas grįžtančių lėšų Energijos efektyvumo fondas (ENEF). Jo valdytoja paskirta UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (VIPA). Fonde generuojamos lėšos investuojamos dviem pagrindinėmis kryptimis –gatvių apšvietimui sutvarkyti ir viešiesiems pastatams atnaujinti.
Finansų, Energetikos ir Aplinkos ministerijų parengti ir įvairiuose seminaruose reklamuoti finansavimo modeliai ir planai, skatinant prasmingas investicijas, sužadino ne vienos savivaldybės ketinimus rengti investicinius projektus ir teikti paraiškas finansinei paramai gauti, kai tik bus paskelbtas kvietimas.
2015 m. spalio 26 d. Jurbarko rajono savivaldybėje po viešojo pirkimo procedūrųbuvo pasirašyta paslaugų sutartis su Smart Continent LT UAB. Šios sutarties objektas – Viešųjų pastatų modernizavimo ir energijos efektyvumo didinimo galimybių studijos ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemų atnaujinimo paraiškų bei susijusios dokumentacijos finansavimui gauti parengimas.
Vienas iš pagrindinių tikslų buvo,įvertinus galimybes atnaujinti Jurbarko rajono gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemas, parengtikonkrečiais skaičiavimais pagrįstą paraišką, užsibrėžto tikslo įgyvendinimui – visu tamsiu laikotarpiu kokybiškai apšviesti Jurbarko gatves ir viešąsias erdves.
Jurbarko rajono savivaldybės gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemų pirminio įvertinimo galimybes, š. m. sausio 14 d. savivaldybės vadovams ir specialistamspristatė Smart Continent LT UABprojektų vadovas Giedrius Padvilikis ir įmonės partneris Gintautas Monkevičius.
Projektų vadovo Giedriaus Padvilikio teigimu, norint gauti ENEF garantijas, vienas iš apšvietimo atnaujinimo reikalavimų – pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc. elektros energijos sutaupymą.Žinant savivaldybėse metų metais taikytą praktiką taupyti elektros energiją, nevengiant išjungti apšvietimą tam tikromis nakties valandomis, Lietuvoje realų sutaupymą galėtų pasiekti labai nedaug savivaldybių.
Pastaruoju metu Lietuvoje ir pasaulyje pereinama prie naujesnių šviestuvų. Gyvsidabrio ir natrio lempos užleidžia vietą modernesnėms – LED technologijoms. Nors keičiant šviestuvą į LED tipo šviestuvą ar kitokį sutaupymas ženklus, tačiau ne toks didelis, kad kompensuotų papildomai būtinų ES standartus atitinkančių šviestuvų įrengimą. Dalyje Jurbarko gatvių šviestuvai įrengti per dideliais atstumais vienas nuo kito, o kai kur tik ant kas antros atramos. Toks apšvietimas, neatitinkantis apšvietimo standartų, reikalauja papildomų investicijų ir mažina atsiperkamumo galimybes.
Pristatymo metu G. Padvilikispateikė kelis alternatyvius variantus. Vienas iš galimų variantų – įrengti naujus šviestuvus. Apšvietimas šiek tiek pagerėtų, bet nebūtų pasiekti reikiami standartai, būtų sutaupoma, tačiau apšvietimo kokybė pagerėtų labai minimaliai. Kitas variantas – įrengti kokybišką ir ES standartus atitinkantį apšvietimą, tačiau, norint to pasiekti, šviestuvai turėtų būti pakabinti ant kiekvienos atramos. Tai reiškia, kad gatvėse, kuriose dabar kabo dešimt šviestuvų, po atnaujinimo turėtų kabėti20 šviestuvų. Šiuo atveju sutaupymas nebepadengia dvigubai didesnio skaičiaus būtinų šviestuvų skaičiaus. Menamą 40 proc. sutaupymą būtų galima pasiekti, jeigu natrio lempų šviestuvai pagal ES standartus kabėtų ant kiekvienos atramos. Jurbarko rajono savivaldybėje atramos stovi 60 metrų atstumu viena nuo kitos, naujai rengiamuose projektuose atstumas tarp atramų siekia nuo 30 iki 40 metrų.
Viena iš pristatymo metu savivaldybės vadovams ir specialistams pateiktų alternatyvų – Jurbarko miesto gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo atnaujinimas keičiant dalį atramų ir visus šviestuvuskainuotų 1 592,1 tūkst. eurų. Kita alternatyva – Jurbarko miesto ir rajono gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo atnaujinimas ir neapšviestų gatvių apšvietimas, kuris atsieitų beveik dvigubai daugiau – 2 930,6 tūkst. eurų. Kol kas neatsakyta įklausimus:ar tokios investicijos atsipirks ir per kiek laiko. Didėjant atsipirkimo laikui, mažėja tikimybė rasti ir privačią įmonę, kuri sutiktų tapti ilgalaike viešojo sektoriaus – savivaldybės partnere.
Investicijos būtinos ir viešųjų pastatų atnaujinimui. Dauguma viešosios paskirties pastatų Lietuvoje buvo pastatyti 1961–1990 m. laikotarpiu. Iki 1990 m. statyti pastatai atitiko tuo metu keliamus statybų reikalavimus, tačiau šiandien šie reikalavimai yra net kelis kartus griežtesni. Šių pastatų išorinių atitvarų šiluminės varžos charakteristikos prastos, neatitinka esamų normatyvinių reikalavimų. Jurbarko rajono viešųjų pastatų modernizavimo ir energijos efektyvumo didinimo galimybių studiją nuspręsta aptarti kitame savivaldybės vadovųir Smart Continent LT UAB atstovų susitikime.
„Energetikos ir Aplinkos ministerijų pasiūlytų finansinių instrumentų ir galimų modelių išsami analizė, siekiant sudaryti sąlygas apšviesti Jurbarko gatves ir viešąsias erdves visu tamsiu laikotarpiu, kol kas nepasižymi pozityviais ar bent jau optimistiniais vertinimais. Ir jei artimiausiu metu nebus palankesne kryptimi keičiamos projektų finansavimo sąlygos, tai beliks džiaugtis, kad šios išvados apsaugojo mus ir nuo galimų klaidingų sprendimų, bandant investuoti galimai sutaupomų eksploatacinių sąnaudų sąskaita, ir verčia ieškoti gerokai racionalesnių sprendimų. Su šių konsultantų pagalba, tęsime Vytauto Didžiojo mokyklos, Eržvilko ir Veliuonos gimnazijų pastatų renovavimo finansavimo galimybių paieškas“, – konsultantų įžvalgas apibendrino mero pavaduotojas Saulius Lapėnas.
Lina Lukošiūtė
viešųjų ryšių specialistė
