Jau nuo vasario mėnesio visuomenei pateiktas svarstyti darbo grupės parengtas Mažeikių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo planas. Jame numatyta, kaip keisis mokyklų statusas iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Skaudžiausiai pertvarka palies kaimo pagrindines mokyklas. Ar planas bus patvirtintas, spręs Savivaldybės taryba.
Dirba atsakingai
Kalbėdamas apie Mažeikių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus akcentavo, jog šis darbas visada atliekamas labai atsakingai ir atsargiai, viską nuosekliai apgalvojus, pasvėrus, atlikus visokių analizių, tyrimų, skaičiavimų, dėliojimų, kur kas kaip, kaip bus su mokytojais, mokiniais, su pastatais: „Nuo 2004 m., kai prasidėjo šitie tinklo reikalai, ir pirmasis planas, ir antrasis planas, ir patikslinimai – viskas buvo kruopščiai paruošta, suderinta su socialiniais partneriais, su bendruomenėmis, suinteresuotomis grupėmis. Vykdavo didelis ir atsakingas darbas. Lygiai taip pat ir dabar ruošiant naują tinklo pertvarkos planą buvo atliktas begalinis, atsakingas darbas.“
Pasak vedėjo, dar praėjusių metų spalio mėnesį mero potvarkiu buvo sudaryta komisija, darbo grupė, kuri pradėjo ruošti tinklo pertvarkos plano projektą. Grupei vadovavo vicemerė Sigutė Bernotienė, grupės sudėtyje buvo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys, iš politikų – opozicijos atstovė Lina Rimkienė, iš socialinių partnerių – Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Mažeikių rajono profesinių organizacijų susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė, iš švietimo darbuotojų – Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinės mokyklos direktorius Marius Vilimas, Švietimo skyriaus atstovai – vedėjas ir vyr. specialistė Ana Kelpšienė.
„Visa grupė dirbome, sudarėme plano projektą, važiavome į ugdymo įstaigas, susitikome su tų mokyklų, kurias šis planas vienaip ar kitaip turės paliesti, bendruomenėmis. Daugiausia pertvarka palies kaimo pagrindines mokyklas bei mieste „Jaunystės“ pagrindinę mokyklą“, – sakė A. Stonkus.
Didžiausia problema – mokinių mažėjimas
Švietimo skyriaus vedėjo teigimu, pagrindinis tinklo pertvarkos aspektas – ypatingai mažėjantis mokinių skaičius: „Krepšelio metodikoje taip sutvarkyta, kad ateinantiems metams mes pinigus gauname pagal einamųjų metų rugsėjo 1-osios duomenis. Praeitais metais, kai sumažėjo 300 mokinių, atėjo tas kritinis momentas, kai nebėra, iš ko paimti ir kam paskirstyti visiškai. Tos mokyklos, kurios turėjo mažą mokinių skaičių, gyvavo didesniųjų mokyklų sąskaita. Mes visą laiką perskirstydavome pinigus, žiūrėdavome, kaip išgyventi, nenorėjome jokios socialinės įtampos, bet atėjo tas momentas, kada nebėra ko perskirstyti. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo mokyklos nebegali išsilaikyti. Pagal krepšelio skaičiavimo metodiką nebeužtenkame lėšų mokytojų atlyginimams, vadinasi, kažką reikia daryti ir kardinaliai turėsime pajudinti mūsų kaimo mokyklas. Jose mokinių skaičius labai mažas, pačios didžiausios mokyklos kitais mokslo metais turės tik apie 70 mokinių. Visos kitos žymiai mažesnės.Tuo aspektu pradėjome žiūrėti, tartis su bendruomenėmis. Aišku, kada mokykla eina link uždarymo ar jos tipo pakeitimo, darančiųjų yra mažai, visi nepatenkinti, ieško, ką galėtų padaryti. Planą patvirtinome ir paskelbėme Savivaldybės svetainėje ir spaudoje, taip kad kiekvienas gali su juo susipažinti, pritarti, nepritarti.“
Reorganizacija neišvengiama
A. Stonkus nurodė 7 pagrindinius pertvarkymo aspektus, kuriais remiantis padarytas tinklo pertvarkymo plano projektas. Pasak jo, dar yra šalutinių visokių aspektų: „Stengiamės padaryti taip, kad kuo mažesnė būtų socialinė įtampa, aišku, mes jos neišvengsime. Savo kriterijuose nusistatėme, jeigu mokykla neturi iki 40 vaikų, pertvarkoma į pradinę arba uždaroma. Skaudžiausiai nukentės trys kaimo mokyklos ir „Jaunystės“ pagrindinė mokykla, kurioje kitais mokslo metais turėtų mokytis 18 mokinių, o mokytojų yra gal 15. Penkerius metus mokykla buvo dotuojama, tačiau daugiau nebėra galimybių, todėl bus siūloma uždaryti. Mažas mokinių skaičius ir dideli įsiskolinimai iš praėjusių metų yra Žemalės, Daubiškių ir Renavo pagrindinių mokyklų, todėl siūloma padaryti pradinėmis. Esame paskaičiavę, žinome, kiek trūksta lėšų, žinome viso rajono vaikų situaciją, kas kada gimė, kada ateis į mokyklą, ir galim pasakyti, kad artimiausių 3 metų perspektyva niūroka, todėl, norime ar nenorime, tinklo pakeitimai neišvengiami.“
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, norint, kad mokyklos, kurios turi lėšų ir išgyvena, galėtų normaliai gyventi, nes nė vienam įstaigos vadovui nėra malonu, kai iš jo atima: „Perskirtėme, kiek galėjome. Ateina metai, kai perskirstyti nebėra ko. Reikia pripažinti, kad rajone mokytojų turime per daug, krūviai maži, iš to ir nepasitenkinimas atlyginimu. Neseniai nuvilniję mokytojų streikai nieko neišsprendė, nes vaikai taip greit neatsiranda, jie turi gimti ir užaugti, ateiti į mokyklą. Iš kažkur atvežti nėra galimybės, taip kad iš tikrųjų mokytojų atleidimai bus neišvengiami, reorganizacija neišvengiama. Šitiek tuščių mokyklų laikyti Savivaldybė bus nepajėgi.“
Svarbiausia – mokinys
A. Stonkaus teigimu, vienas iš pertvarkymo prioritetų yra „sudaryti sąlygas mokiniams gauti kokybišką privalomą ir visuotinį švietimą už protingą valstybei ir savivaldybei pakeliamą kainą. Pasak vedėjo, galima išlaikyti tuščią mokyklą, kur vaikas kainuos kokius 8 tūkst. eurų, tačiau ar bus protinga kaina ir ar bus nauda pačiam vaikui: „Sunku pasakyti, ar vaikas, besimokydamas jungtinėje klasėje, gauna pilnavertį ugdymą, kokį norėtų gauti, ar tikrai tėvai tuo džiaugsis, nes pajudėjimas iš kaimo į miestą jaučiamas, tėvai supranta, kad reikia saugoti ne darbo vietas mokytojams, o teikti kokybišką ugdymą mokiniams ir galvoti apie vaikus, apie jų ateitį. Kas iš to, kad prasistumdysime keletą metų, o atėję į normalią mokyklą verksime. Skaudu, kad mokytojai neteks darbo, bet realybė yra tokia, nieko čia nepadarysi.“
Antras principas, pasak A. Stonkaus – užtikrinti galimybę vaikams gauti ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą kuo arčiau namų. Tame plane nesiūloma uždaryti nė vienos mokyklos, o kai kurias padaryti pradinėmis mokyklomis, kad būtų kažkoks atspirties taškas tai pradinei, pasikeitus situacijai, vėl peraugti į pagrindinę: „Skaičius susidėliojome taip, kad, jei pagrindinė mokykla turi 70 ir daugiau mokinių, turi teisę gyvuoti toliau, jei 40–70 mokinių, gali būti aštuonmetė, bet neformuotų 9–10 kl., ir pagrindinė mokykla, turinti mažiau negu 40 mokinių, pertvarkoma į pradinę arba uždaroma. Miesto pagrindinės mokyklos, neturinčios 9–10 klasėje bent po 20 mokinių, pertvarkomos į progimnazijas. Kol kas nepajudinome Sodų pagrindinės mokyklos, nes ten yra suaugusiųjų klasės, steigiamos jaunimo klasės. Projektas nėra nepajudinamas, jį kasmet galima peržiūrėti ir pakeisti, jei pasikeis situacija. Kviesčiau politines partijas, politines jėgas, politikus labai atsakingai pažiūrėti į tą dalyką, nes tai yra ateitis, o kažką daryti vis tiek reikės.“
Klasių komplektai – pagal planą
Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete pritarta ir bus teikiama tvirtinti Tarybai mokyklose sudarytus klasių komplektus. Pasak A. Stonkaus, klasių komplektai sudaryti pagal tinklo pertvarkymo planą, atsižvelgiant į mokinių skaičių.
