Kovo 30 d. Mažeikių rajono savivaldybėje vyko spaudos konferencija „Mikrobiologiniai tyrimai Mažeikių rajone. Kokios bakterijos atspariausios?“, kurios metu pristatyti mikrobiologinių tyrimų rezultatai, jų ekonominė nauda bei bakterijų atsparumo antibiotikams tendencijos.
Aktuali problema
Pradėdamas spaudos konferenciją, Savivaldybės meras Antanas Tenys akcentavo, jog ji organizuota Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Irenos Macijauskienės iniciatyva ir joje dalyvauja Savivaldybės vadovai, specialistai bei Mažeikių rajono gydymo įstaigų atstovai, UAB „Medicina practica“ laboratorijos direktorius Svajūnas Barakauskas bei šios laboratorijos darbuotojos Gitana Skendelytė ir Regina Paulauskienė. Šios įstaigos atstovai pristatė pranešimus apie mikrobiologinius tyrimus Mažeikių rajone.
Vicemerė I. Macijauskienė informavo, jog konferencijos tikslas – apžvelgti kelerių metų darbo patirtį ir darbo rezultatus, kada iš Visuomenės sveikatos rėmimo programos finansuojami mikrobiologiniai tyrimai, kurie atliekami ligoninėje besigydantiems ligoniams dėl antibiotikų jautrumo nustatymo. „Šitą programą paprastai rašo viešoji įstaiga Mažeikių ligoninė, o ji yra sudariusi sutartį su „Medicina practica“, kurios vadovas Svajūnas Barakauskas pristatys plačiau, – sakė vicemerė. – Ne vienus metus dirbta šita linkme, o šiuo laiku gana aktuali antibiotikų vartojimo ir racionalaus gydymo problema, todėl ir paprašėme apžvelgti šių tyrimų rezultatus ir racionalumą.“
Pristatė ekonominius rodiklius
Medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica“ vadovas, gydytojas S. Barakauskas pristatė devynerių metų bendradarbiavimo su VšĮ Mažeikių ligonine ekonominius rodiklius. Pasak jo, per metus vidutiniškai ištiriama apie 700 ligoninės pacientų, per 9 metus būtų apie 6 300 ligonių. Vidutinė vieno pasėlio kaina – 16 eurų. Per bendradarbiavimo laiką Mažeikių ligoninės išlaidos tyrimams siekė 56 700 Eur. Anot S. Barakausko, mikrobiologinių tyrimų atlikimas Mažeikiuose leidžia sutaupyti 2 lovadienius, o vienas lovadienis atsieina 110 Eur). Vadinasi, per metus sutaupoma apie 154 000 Eur.Kadangi ekonominis paskaičiavimas nesiremia vien tik tuo, ką sutaupo ligoninė, bet taip pat kad žmogus dviem dienomis anksčiau grąžinamas į darbą, tai taip pat duoda ekonominę naudą.
„Išlaikyta ir tobulinama mikrobiologijos paslauga ligoninei pasiteisino šimtu procentų“, – įsitikinęs S. Barakauskas. Jam pritarė ir ligoninės direktorius Albinas Lidžius, sakydamas, jog su laboratorija dirbama puikiai, randama bendra kalba, tyrimų daug atliekama: „Nė vienas gydytojas nepasakė, kad tyrimai blogai ar ne laiku padaryti. Siūlome ir PSPC naudotis šios laboratorijos paslaugomis.“
Atsparumo grėsmė didelė
Laboratorijos „Medicina practica“ darbuotoja Gitana Skendelytė sakė, kad bakterijų atsparumas anibiotikams pradėjo sparčiai plisti vos pradėjus plačiai taikyti antibakterinę terapiją, o visiško bakterijų atsparumo antibiotikams grėsmė šiandien didesnė nei kada nors anksčiau. „Nors ir atrodytų, kad pažengęs šiuolaikinis pasaulis, daug žinome apie bakterijas, virusus, parazitus, turime daug dezinfekcinių priemonių, galingų vaistinių priemonių, tačiau šiandien pasaulyje nuo infekcinių ligų miršta apie 15 mln. žmonių kasmet. Mirtingumas nuo infekcinių ligų sudaro 25 proc. nuo visų mirčių ir užima 2-ąją vietą po širdies-kraujagyslių ligų. Tai iš tiesų ženklus procentas visų mirčių. Lietuvoje visų registruojamų susirgimų 20 proc. yra užkrečiamos ligos“, – sakė G. Skendelytė. Pasak jos, remiantis preliminariais mokslininkų skaičiavimais, numanoma, kad per artimiausius 35 metus bakterijų atsparumas antibiotikams gali tapti daugiau nei 300 milijonų mirčių priežastimi.
„Mikrobiologiniai tyrimai mažina atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą ir plitimą visuomenėje, pagerina gydymo kokybę, nes gydytojas paskiria tiksliai veikiantį vaistą, sumažina nereikalingų medikamentų, turinčių pašalinį toksinį poveikį, vartojimą, tausoja natūralią paciento mikroflorą pasirenkant siauresnio spektro antibiotiką. Be to, mikrobiologiniai tyrimai sumažina gydymo kaštus, nes, nustačius sukėlėją, galima skirti pigesnį siauresnio veikimo spektro vaistą, sumažėja komplikacijų galimybė bei su tuo susijusių hospitalizacijų dažnis ir trukmė, trumpėja paciento nedarbingumas“, – tvirtino laboratorijos darbuotoja.
Domėjosi galimybėmis
Renginyje dalyvavę gydymo įstaigų atstovai klausė, ar individualus pacientas gali ateiti ir pasidaryti tyrimus, į ką buvo atsakyta, kad tokia galimybė yra, tik pats turės susimokėti. Taip pat klausė, kada galimi preliminarūs rezultatai. Pasak G. Skendelytės, greičiausiai rezultatai gaunami per parą, gali užtrukti ir ilgiau, 1–3 paras, o detalizacija – iki 10 parų. Jei labai sudėtinga infekcija, gali trukti iki 15 parų, bet tai būna labai retais atvejais. Taip pat laboratorijos atstovė nurodė, jog tyrimų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Pasak gydymo įstaigų vadovų, mikrobiologiniai tyrimai labai reikalingi, todėl juos būtina finansuoti iš Mažeikių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo programos.
Ugnė MILAŠAUSKIENĖ
