Ko reikia ūkiui, kad jis taptų „Metų ūkio“ laureatu? Ingrida ir Kęstutis Palčiauskai iš Skuodo r. Paparčių k. atsakytų, kad reikia nuoseklumo ir tvarkos. „Metų ūkio“ laureatais rajone jie tapo jau antrąjį kartą. Pirmąjį kartą tai atsitiko prieš 7 metus, o iki tol jie buvo pelnę trečiąją ir antrąją vietas. Iki geriausiojo ūkio titulo jie ėjo taip pat pamažu, kaip ir plėtė savo ūkį – viską apgalvodami ir neskubėdami.
Palčiauskai nuo pat ūkininkavimo pradžios prieš 24 metus verčiasi pienininkyste. Pradėjo nuo 1 karvės, o dabar melžiamų turi 122, dar telyčios – iš viso 200 gyvulių. Tai Lietuvos juodmargės ir holšteinai. Iš karvės primelžia apie 7,5 tūkst kg, per dieną – apie 3,7 t. Pieną nuo pat pradžių tiekia AB „Pieno žvaigždės“. Nors šiuo metu pieninkystę ištikusi krizė, ūkininkai pasiduoti neketina, dirba kasdienius darbus ir planuoja ateitį.
Iš pradžių Kęstutis pradėjo ūkininkauti su tėvais, šeimos dar nebuvo sukūręs. Prieš 14 metų susituokė su Ingrida iš Skuodo, miestiete, ir abu ėmėsi žemės ūkio verslo. Ūkininkai jokių specialių mokslų nebaigę, tačiau sukaupė tiek informacijos, kad tapo tikri profesionalai, jau ir su kitais gali patirtimi pasidalyti. Informacijos randa internete, lauko dienose, seminaruose, konferencijose, susitikimuose su kitais ūkininkais. Ūkio buhalteriją tvarko Konsultavimo tarnybos konsultantai. Šia paslauga, kuria ūkininkai naudojasi nuolat, Palčiauskai labai patenkinti. Konsultantai jiems rengia ir Kaimo plėtros programos projektus, visi duomenys vienoje vietoje, tai labai patogu. Šeima keliauja ir po svečias šalis, mato, kaip kiti ūkininkauja. Kęstutis didžiuojasi, kad jo ūkis kur kas tvarkingesnis nei daugelio užsieniečių. „Ne tik mes iš jų, bet ir jie iš mūsų turėtų ko pasimokyti“, – įsitikinęs Kęstutis.
Kęstutis net kelis kartus pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėmis, gavo paramą, nes visuomet prašė nedidelių sumų, dalyvavo mažuose projektuose, kad nereikėtų lėšų skolintis iš bankų. „Parama labai padėjo modernizuoti ūkį, įsigijome technikos – traktorių, srutovežį, šienpjovę, sunkiuosius volus, dalį įrenginių fermai, kurią pasistatėme iš savo sukauptų lėšų. Jau dalyvaujame ir naujosios Kaimo plėtros programos ūkio modernizavimo priemonėje, dar įsigysime namelius ir kilimėlius veršiukams, čiužinius – melžiamoms karvėms, kad jos galėtų geriau pailsėti ir pieno daugiau duotų. Plečiamės pamažu, atsargiai, nes nenorime bristi į skolas“, – pasakoja ūkininkas. Kai įgyvendins šį ūkio modernizavimo projektą, Kęstutis jau planuoja kitą etapą – vėl dalyvauti Kaimo plėtros programoje ir su parama įdiegti kompiuterizuotą bandos valdymą.
Kai prieš dvejus metus šeima pasistatė naują fermą, tuomet įsirengė melžimo aikštelę „Eglutė“. Iki tol karvės buvo pririštos, tad naujoves jos priėmė ne itin lengvai, nesusigaudė, kur eiti, ką daryti, pasitaikė, kad net susižalojo viena kita. Dabar visi patenkinti – ir šeimininkai, ir gyvuliai, visiems tokia įranga tinka ir patinka, visur švaru, tvarkinga, geros patalpos. Fermoje nuolat dirba 3 melžėjos ir 2 darbininkai, nuolat čia ranką prideda ir Ingrida su Kęstučiu.
Palčiauskai dirba apie 205 ha nuosavos žemės, dar 14 nuomoja, augina pašarus gyvuliams – miežius, kvietrugius, avižas, žirnius. Žemės čia mažiau palankios ūkininkauti, derliai nedideli, atskiri sklypai pirkti per ilgą laiką, todėl išsimėtę daugelyje vietų. Didžiausias žemės masyvas siekia 30 ha, o mažiausias – 1 ha. Vien tik savų pašarų gyvuliams neužtenka, dar tenka pirkti kukurūzų, rapsų, mineralinių priedų.
Ūkis pavyzdinis, jame rengiamos lauko dienos. Pernai ūkyje buvo demonstruojama šienavimo technika, šį pavasarį vyks gyvulininkystės lauko diena, dalyvaus mobilioji laboratorija, atliks įvairius karvių tyrimus.
Paparčių kaime gyvena net trys Palčiauskų kartos – Kęstučio tėvai, jis su Ingrida ir du jų vaikai – trylikametė dukra ir aštuonerių metų sūnus. Vaikai lanko Barstyčių pagrindinę mokyklą, ten juos nuveža ir parveža geltonasis autobusiukas. Dukra dar lanko Skuodo meno mokyklą. Šeima gyvena aktyviai, kartu su vaikais aplanko Lietuvos didžiuosius miestus, įvairius renginius, pabuvoja ir užsienio šalyse, tačiau skyrium, nes abu kartu negali pasitraukti nuo gyvulių. Žmona dalyvauja Barstyčių kaimo bendruomenės veikloje. Kaip pasakoja Kęstutis, vaikams patinka mieste, tačiau jie labai prisirišę prie kaimo. Jiems tikra pramoga lankytis gyvulių fermoje. Vaikų ateities tėvai dar neplanuoja, bet kartais pagalvoja, kad gerai būtų palikti ūkį sūnui. Nors kaime žmonių mažėja, sodybos nyksta, tačiau ūkininkaujančių Skuodo r. nestinga. Rajono žemės ūkis yra gana stiprus, pagal pieno gamybą užima bene 4 vietą Lietuvoje. Palčiauskų šeima čia jaučiasi gerai ir tvirtai, kaip galima jaustis tik gimtuosiuose namuose.
Press
