Atėjus šiltajam metų sezonui natūraliai aktyvesni tampame ir mes patys. Norisi imtis naujų darbų, ieškoti idėjų ar jas įgyvendinti. Na, bent jau idėjų paieškai vasaros metas idealiai tinka. Taip nutiko ir man – šią vasarą nusprendžiau įgyvendinti seniai brandintą ir man labai artimą mintį – atrasti naujų ir įdomių laisvalaikio praleidimo būdų savo gimtajame mieste Kaune.
Vaikščiodama Laisvės alėjoje ir matydama daug įvairaus amžiaus žmonių, vis kur nors skubančių, ne kartą susimąstydavau, koks šios jų kelionės tikslas. O kokio norėčiau aš? Ką prasmingo ir įdomaus galėčiau nuveikti Kaune? Kur apsilankyti patarčiau draugams? Tad ėmiausi paieškų.
Mano akis užkliuvo už edukacinių užsiėmimų koncepcijos. Pasirodo, įvairias edukacijas šiandien siūlo daugybė kultūros įstaigų. Šįkart džiaugiuosi apsilankiusi dviejose įstaigose – istorinėje LR Prezidentūroje ir Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ir dalyvavusi jų edukacinėse programose. O smagiausia buvo kalbinti jaunus, žavius, entuziastingus šių įstaigų darbuotojus, mielai sutikusius pabendrauti.
Dalijuosi įdomiomis susitikimo akimirkomis ir kviečiu visus taip pat nepraleisti progos pasiedukuoti!
Apie kultūrą ir kultūrinių edukacijų prasmę vieną pavakarę diskutavome su istoriku, istorinės Prezidentūros Kaune edukatoriumi bei ekskursijų vadovu Gediminu Kasparavičiumi ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresniąja bibliotekininke, edukacijų Senųjų ir retų spaudinių skyriuje iniciatore Edita Rudminaite.
Ką jums reiškia žodis kultūra?
G. K. Pirmiausia dirbdamas muziejuje jaučiuosi moraliai įpareigotas skleisti kultūrą. Pristatyti ją per istorinę prizmę, palyginti kultūros supratimą skirtingais laikmečiais su šiandiena. Įdomiausi būna tie kultūriniai-istoriniai faktai, kurie susiję su kiekvieno iš mūsų kasdienybe.
E. R. Kultūra labai platus terminas. Man kultūra – tai visa reikšminga informacija, surinkta per daugybę žmogaus egzistencijos metų, formavusi ir formuojanti tradicijas, žmonių santykius, bendravimo formas, gyvenimo ritmus, santvarkas.
Ką manote apie kultūros vaidmenį mūsų visuomenės gyvenime?
Gediminas Kasparavičius
G. K. Lietuvoje kultūrai skiriamas per mažas dėmesys: tiek asmeniškai kiekvieno iš mūsų, tiek iš valdžios atstovų. Problema, kad žmonės neapčiuopia kultūros materialiai, todėl ir nemato naudos. O juk kultūra skatina kurti, mąstyti, pažinti, ugdo asmenybę. Tokių dalykų pinigais neįvertinsi.
Ar kultūra susijusi su ekonomika ir kaip?
E. R. Taip, susijusi. Manau, kylant žmonių kultūros lygiui (vertingų žinių), taptume sąmoningesni, atsakingesni, labiau bendraujantys – ekonomikos lygio kilimas būtų šio proceso pasekmė.
Jūsų nuomone, ar reikia mokėti už kultūrines paslaugas?
E. R. Ir taip, ir ne. Man asmeniškai labiau patiktų, kad būtų nemokamos. Tada būtų sudaromos vienodos galimybės domėtis kultūra. Tačiau žinau, jog, norint teikti kokybišką kultūrinę paslaugą, reikia kvalifikacijos, priemonių, išteklių. Be to, mokamos kokybiškos kultūrinės paslaugos padėtų institucijai tobulinti siūlomas veiklas.
G. K. Žinoma, reikia, nes valstybės biudžetas visapusiškai kultūros įstaigų išlaikyti kol kas negali. O ir investuojame tokiu atveju pinigus svarbiausiam tikslui – asmenybei tobulinti. Panašiai kaip natūraliai mokame už komercines paslaugas, taip pat turėtume suprasti ir kokybiškų kultūrinių pramogų įkainojimą.
Kultūra ir ekonomika yra vienas nuo kito priklausomi ir turi siekti bendrų tikslų. Situaciją vertinčiau iš istoriko perspektyvos. Štai inžinierius Petras Vileišis, dirbęs carinės Rusijos tiltų statybos firmoje, grįžęs į Vilnių, sukauptą kapitalą investuoja būtent į kultūrą (lietuvybės skatinimą) – atidaro leidyklą, pradėjusią leisti „Vilniaus žinias“, pirmą lietuvišką laikraštį legalios spaudos laikotarpiu. Petras Vileišis – puikus pavyzdys ir šiuolaikiniams verslininkams. Juk valstybės dalimi turėtume jaustis kiekvienas iš mūsų ir kartu su valdžios institucijomis remti kultūrą. Deja, šiuo metu Lietuvoje pilietinė visuomenė, kurianti valstybę, nedidelė, neryški. Vis dėlto tvirtai tikiu, kad jau netolimoje ateityje Lietuvoje gyvenantis žmogus ims jaustis ne tik savo kiemo, bet visos gatvės, viso miesto savininkas, pats galintis keisti aplinką. Esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau tai turės įvykti – kadangi be pilietinės visuomenės valstybės prieina liepto galą.
Kaip sudominti verslininką investuoti į kultūrą?
G. K. Kultūros vertę suvokiančią asmenybę reikia ugdyti nuo mažų dienų. Jeigu suaugęs žmogus kultūrą supranta tik kaip nuėjimą į pramoginį koncertą ir išgertą alaus bokalą, aukštosios kultūros renginiais jo nesudominsi. Aš kaip edukatorius ruošiu ateities piliečius, gal būsimuosius verslininkus, kurie, tikiuosi, jaus moralinę atsakomybę. Be to, čia ypač svarbus universitetų vaidmuo. Kol kas daugiausia ruošiami labiau konkretūs specialistai technokratai, o humanitarinėms disciplinoms dažnai dėmesio ir populiarumo pritrūksta.
Kiek edukacija svarbi kultūrai populiarinti?
E. R. Labai svarbi. Edukacija gali padėti labiau pažinti tam tikrą kultūros dalį. Svarbiausia, kad ji būtų įdomiai pateikta.
G. K. Edukacija tarytum istorijos pamoka, vykstanti kitoje erdvėje ir kitaip. Joje dažniausiai kalbama apie tas mažas įdomias praeities detales, kurios formuoja žmogų, jo istorinę atmintį, pasaulėjautą. Leidžia jam lengviau susigaudyti tarp šiandienos iššūkių.
Kaip apibūdintumėte gerą edukatorių?
E. R. Pirma, jam pačiam turi būti įdomu. Antra, turi mokėti bendrauti, sukurti draugišką atmosferą. Trečia, būti dėmesingam. Ketvirta, turi nuolat domėtis savo pateikiamomis sritimis.
G. K. Geras edukatorius turi mėgti savo darbą, domėtis istorija, nebijoti bendrauti, mėgti iššūkius. Edukacinių užsiėmimų metu visada sulaukiu grįžtamojo ryšio iš auditorijos, dažniausiai jis būna teigiamas. Tai džiugina, teikia motyvacijos.
Vis dėlto kartais, kaip ir visiems, tiesiog pasitaiko niūrių, pilkų dienų, kada nebūna nuotaikos, bet privalau kaip aktorius, bendraudamas su savo auditorija, to neparodyti. Visada stengiuosi bendrauti kaip lygus su lygiais, bet kartu privalau išlaikyti pagarbą. Manau, kad sudominti geriausiai sekasi ne žiniomis (jos yra labai svarbios), o nuoširdžiais ir paprastais pokalbiais: iš pradžių pasiteirauti apie edukacijos dalyviams svarbius dalykus, paklausinėti, pabendrauti ir tik tada pasakoti ir įtraukti į edukacinio užsiėmimo veiklą. Taip pat daug šypsotis. Tai supergalia. Visada stebiu užsiėmimų dalyvių veidus: nedrąsesniems taikau kitokius bendravimo metodus.
Jeigu kartais gaunu klausimą, į kurį atsakymo nežinau, pirmiausia išbandau visus aplinkkelius (šypsosi). Nemeluoju, bet ir tiesiai šviesiai nepasakau, kad nežinau.
Ką manote apie šiuolaikinę, anot vienos televizijos laidos, Pinigų kartą?
Gediminas Kasparavičius
G. K. Dvejopi jausmai užplūsta apie tai pagalvojus. Šiandienėje visuomenėje vyrauja daug stereotipų, pavyzdžiui, kad verslininkas pinigus uždirba būtinai tik nešvariai ir pan. Rinka, verslas ir pinigai iš esmės juk nėra blogis. Kad ir kaip būtų, tai didžiausi modernybės akcentai.
Kita vertus, daug jaunų žmonių materialiems dalykams teikia prioritetą, o dvasinės vertybės, idealai lieka antrame plane. Neturėtų taip būti, bet yra. Matydamas tokių pavyzdžių, savęs klausiu, kas žmogui teikia laimę. Juk pasaulyje šimtai valstybių, kurios silpniau ekonomiškai išsivysčiusios už Lietuvą, bet jose nėra tokios didelės emigracijos, savižudybių, alkoholizmo kaip pas mus. Iš kur atsiranda tas begalinis nepasitenkinimas? Vienas plačiai žinomas pavyzdys – mažytė Afrikos valstybė Ruanda, kurioje gyvena ir Lietuvos kunigas Hermanas Šulcas. H. Šulcas ne kartą yra pasakojęs apie ypač sudėtingą situaciją šioje valstybėje, reikėtų prisiminti ir 1994 m. genocidą, tačiau per tuos metus – nuo 1978 m. iki 2011 m., anot jo, nusižudė tik du ar trys žmonės. Šis pavyzdys, manau, rodo, kad laimės suteikia paprasti dalykai – kai turi su kitu kuo pasidalinti, kai artimas žmogus šalia, kai tavo artimieji sveiki. O materialiosios gėrybės, aišku, svarbios, bet jas gali uždirbti, gali prarasti ir vėl susigrąžinti. Visa tai laikina, kaip ir mes patys. Ir apskritai man norėtųsi daug daugiau optimizmo ir šviesių iniciatyvų, pastebėti gerų idėjų ir jas įgyvendinti.
E. R. Pinigai yra svarbūs, nes nuo jų daug kas priklauso, visi norime valgyti, turėti stogą virš galvos. Jie taip pat gali padėti įgyvendinti daug prasmingų idėjų. Vis dėlto materialinių gėrybių siekimas neturėtų tapti pagrindiniu tikslu. Manau, kad svarbiausia užsiimti prasminga veikla, tobulėti, kurti gražius santykius su žmonėmis.
Kaip kultūra sudominti jaunimą? Kaip ją populiarinti?
E. R. Mes su kolegomis apie tai dažnai diskutuojame, ieškome atsakymo, siekiame atsižvelgti į jaunimo poreikius. Bendraudama su vaikais ir jaunimu supratau viena – būtina sudaryti sąlygas jaunajai kartai išreikšti kūrybiškumą per įvairias veiklas, pasyvi edukacija jų neveikia.
Kaip nepritrūkti entuziazmo ir kurti šviesią ateitį?
G. K. Devynis kartus gali duris uždaryti, bet dešimtą, jeigu vis dar belsiesi, jas atidarys. Tad svarbiausia labai norėti, tikėti ir atkakliai siekti. Beje, ir knygų skaitymas – į naudą. Kaip yra sakęs Andrius Mamontovas, reikia, kad žmonės daugiau knygų skaitytų. Tada ir kurti ateitį norėsis ir pavyks tai daryti išmintingiau. Dar svarbu domėtis, būti kitokiam, turėti savo nuomonę. Šviesia ateitimi padeda tikėti ir tave palaikantys šeimos nariai, mokytojai, jie formuoja asmenybę. Dėkoju Dievui už gerus mokytojus ir šeimos narių pavyzdžius.
Ar galite pabaigti sakinį: Jei gyveni ar svečiuojiesi Kaune, ir norisi praleisti laiką kitaip, pirmiausia...
G. K. ...apsilankyk LR istorinėje prezidentūroje, kur galėsi pagydyti sergančią Demokratiją, sužinosi, koks aprangos kodas buvo priimtinas inteligentui Laikinojoje sostinėje ir pats išbandysi šį aprangos derinimo meną. Išgirsi, kaip linksmindavosi ir laisvalaikį leisdavo tarpukario įsimylėjėliai, kaip rašydavo meilės laiškus ar kokias gėles dovanodavo norėdami prisipažinti įsimylėję. Gal domina propagandos subtilybės prieš šimtą metų bei dabar ir norėtum išmokti propagandą atpažinti, o gal labiausiai norėtųsi išbandyti savo jėgas protmūšyje apie Darių ir Girėną? O jaunieji lankytojai gali išbandyti save pilietiškumo pamokoje apie Lietuvos valstybės simbolius.
E. R. ... užsuk į bibliotekos erdves, kuriose galėsi išbandyti rašymą ar piešimą plunksna ir tušu, pats restauruoti popierių. Taip pat siūlome ekskursiją senosios knygos ekspozicijoje, kurios metu netradiciškai supažindinsime su knygos istorija, knygos menu, akcentuosime lietuviškos knygos momentus. Jaunuosius knygos entuziastus kviečiame išbandyti žaidimą Knygos kelias ir edukacinę programėlęAtgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos. Šias programėles išbandyti galite apsilankę svetainėje knyga.kvb.lt (Edukacijos rubrikoje).
AGNĖ ZAKARAVIČIŪTĖ
