Kaune ekshumuojami Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisvių palaikai. Kultūros vertybių globos tarnybos direktorius sako archyvuose radęs duomenų apie 300 čia palaidotų belaisvių, tačiau pradėjus darbus matyti, kad jų bus gerokai daugiau.
Kauno tvirtovės centrinių įtvirtinimų teritorijoje, visai netoli judrios Baršausko gatvės, archeologai dirba antrą savaitę – darbas lėtas, nes atkasant palaikus viskas kruopščiai aprašoma. Jau rasti 40-ies belaisvių palaikai.
Vokiečių karių atminimo išsaugojimu besirūpinančios Kultūros vertybių globos tarnybos vadovas Linas Kvizikevičius sako, kad tai didžiausia vokiečių belaisvių kapavietė Kaune. Joje pradėta laidoti 1944-ųjų pabaigoje.
Lietuvos ypatingajame archyve saugomuose NKVD dokumentuose nurodoma, kad čia palaidota apie 300 belaisvių, tačiau archeologai sako, kad bus gerokai daugiau. Ekshumuoti palaikai bus perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių vokiečių karių kapinių dalyje.
Kaune pokariu veikė du NKVD lageriai, kurie visame mieste ir priemiesčiuose turėjo skyrius.
„Buvo šeši skyriai. Praktiškai prie kiekvieno turėjo būti laidojimo vietos. Taigi tų kapaviečių turėtų būti 6–7, iki 10-ies. Kelios jų žinomos, o dauguma tiksliai neidentifikuotos“, – teigia L. Kvizikevičius.
Draugija planuoja vokiečių belaisvių palaikus ekshumuoti ir kitose kapavietėse Kaune, tačiau sako, kad trūksta informacijos – didžioji dalis svarbių dokumentų saugoma Rusijos archyvuose. Istorikai teigia, kad 1944–1949 metais Lietuvos teritorijoje buvo kalinama apie 90 tūkst. Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisvių – vokiečių, rumunų, vengrų, italų ir kitų Europos šalių piliečių.
